Skip to content

Joninių nakties aidai – šokta, trypta lig pirmų gaidžių

Lina RAGINYTĖ

Neįprastai šiltas ir gražus šiųmečių Joninių išvakarių vakaras šiemet Ignalinoje išpuolė. Sakoma, kad tokio gero, be lietaus, oro nebuvo ištisus 20 metų. Regis, ir pati gamta įsitraukė drauge su ignaliniečiais į Ignalinos švenčių maratoną, prasidėjusį vasaros lygiadienio švente. Nuspręsta duoklę atiduoti muzikai, tad šventė pavadinta liaudiškos muzikos ir pasakorių vardu, gražiai įpinant ir tradiciją – varduvininkų pasveikinimą.

Birželio 23-osios vakarą Ignalinos miesto estrados pušynas ir Ilgio ežero bangų ošimas į savo glėbį priėmė visus rajono liaudiškos muzikos mylėtojus ir pasakorius. Nuo Didžiasalio iki Linkmenų, kiek tik akys užmato į visas puses, išsibarstę muzikantai susirinko draugėn, kad vieni kitiems pasirodytų, į kitus pažiūrėtų ir mus, ignaliniečius, palinksmintų, Jonus bei Janinas pasveikintų.

Pirmieji scenoje pasirodė Didžiasalio kultūros namų saviveiklininkų ansamblis bei patarimų nestokojanti Zosė, vadovaujami Valentinos Sinkevič. Smagiai užsivedusius žiūrovus lyriškesne nuotaika apgaubė Danutė Gasiūnienė su liaudiškos muzikos kolektyvu „Kazitiškiečiai“. Atsisveikindama ji palinkėjo: „Gyvenkite nuolat ieškodami savojo paparčio žiedo…“. Su „pienės pūku“ scenoje skraidė Ignalinos miesto liaudiškos muzikos kapelija „Lanksva“, vadovaujama Vinco Kliuko. „Švilpia vėjas su daina –„Ignalina“… Uch, kaip žaismingai su daina apie Ignaliną prašvilpė ir Strigailiškio „Eldija“ su vadovėmis Rita Grušnienė ir Gintare Lukijanskaite. Vos spėjo nurimti gitaros stygos, kai išgirdome taujūniškės Nijolės Cicėnienės pasakojimą apie sukoliečytą senbernį, niekaip neišsirenkantį sau antros pusės. Prigužėjo ir pilna scena linkmeniškių, vadovaujamų p. Onos. O po jų – vėl pasakoriai. Bronė Abaravičienė iš Rimšės pasakojo apie vyrą su žmona supykdžiusį ir sau naudos gavusį gudrų velnią. Išskirtinį mini miuziklą ignaliniečiams atvežė Dūkšto ansamblis ir jų vadovė Dangutė Urbonienė. O paskui scenoje įsitvirtino mielagėniškiai. Apie Iciką Šepšelą ir Mielagėnų vardo kilmę pasakojo Kęstutis Egidijus Urbanavičius, o jį smagiomis istorijomis papildė Mindaugas Milinavičius. Muzikos garsais estradą užpildė Aldonos Černiauskienės vadovaujamas Mielagėnų liaudiškos muzikos kolektyvas. Turbūt dar daugeliui naujiena, bet labai miela – Ignalinos krašto jaunimo kapela „Keiziukai“ ir jų vadovė Rūta Mudinaitė. Ir nors scenoje vien jauni ir visai jauni žmonės, repertuaras – nepaprastai brandus ir skoningas, sudėtingas muzikine prasme. Jaunimas sceną užleido Naujojo Daugėliškio vokaliniam ansambliui ir jo vadovei Aldonai Jankauskienei. Nurimus plojimams, apie sveikatą ir gydytojus visą „praudą“ išpasakojo legendinė pasakorė Janina Tuskenienė. Ir pabaigai, vainikuodami visų kolektyvų pasirodymus, iš peties skėlė Ceikinių kaimo kapela „Keiziai“.

Švelni tamsa apgaubė pušyną, tarp medžių pradėjo šmėsčioti raganaičių plaukai, o anapus ežero jau aidėjo velnių trypimas, kai scenoje pasirodė Ignalinos kultūros ir sporto centro kapela „Ringė“, sukviesdama į sceną Jonus ir Janinas. Prigužėjus visam būriui varduvininkų, visi vainikuoti ąžuolo vainikais. Pasidabinę Jonai ir Janinos su degančiais degalais rankose nuskubėjo prie sukrauto didžiulio laužo, kurį, kalbėdami burtažodžius ir užkalbėjimus, uždegė stebuklinga Joninių liepsna. Ignaliniečiams dainavo, grojo ir šoko niekada nenuviliantis ir vis iš naujo sužavintis ansamblis „Lietuva“. Įspūdingos jo koncerto akimirkos ir paslaptingas, deglais nušviestas jų žygis prie vandens. Ansamblio šokėjos Joninių vainikėlius su degančiomis žvakelėmis nunešė ir paleido plūduriuoti Ilgio ežere. Joninių koncerto programą užbaigė pop estrados grupė „Nerija“. Senos geros dainos uždegė šokti mėgstančiųjų širdis.

Trumpiausią metų naktį danguje spindėjo pilnatis. Žinovai sako, kad lygiadienio sutapimas su pilnatimi – itin retas atvejis.Niekada nenuvertinkime ryšio su Gamta ir savo, kaip Gamtos dalies, galių, ypač sustiprėjančių Gamtos virsmo metu. Niekas nežino, kurią akimirką sužibės paparčio žiedas, pasirodys kažkam skirtoji raganaitė ar ilgai lauktas velniukas… Žaismingumą, spalvas ir skonį savo gyvenimams suteikiame tik patys!

Autorės ir J. Baltakio nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje