Tai buvo niekuo neišsiskirianti darbo diena. Į redakciją asmeniniais reikalais užsukusi ponia Vida įsijungė į smagų pokalbį su besišnekučiavusiais apie augalus ir apie relaksacinį gydomąjį žemės poveikį, pasiryžus vietoj kelių tablečių suleisti rankas į dirvą. „Paskaitą“ apie tai skaitęs MI skaitytojas Pranciškus Kristanavičius „užkabino“ visus. Taigi, žodis po žodžio, ir sužinojome, kad ponia Vida – taip pat ne naujokė ir tikrai turinti ką pasakyti apie augalų terapiją. Kiekvienas žmogus gyvenime ieško savęs – ieško būdų, kaip kasdienybę paversti įdomia, prasminga ir džiuginančia veikla. Ignalinietė Vida susikūrė harmoningą gyvenimą, suderindama mėgstamiausias veiklas. Kaip tai padaryti? Atvirai apie paprastus stebuklus ignaliniečiams sutiko papasakoti pati gėlininkė Vida LELEIKIENĖ.

„Būna laikas, kada žmogus lekia per gyvenimą, vydamas dienas pirmyn, o su amžiumi pradeda viską vertinti kitaip. Aš elgiausi taip pat, tačiau dabar mane kažkas sustabdė. Supratau, kad nebenoriu niekur skubėti, nes noriu mėgautis kiekviena savo diena. Pradėjau atrasti dalykus, kurie man teikia džiaugsmo. Kaip ir kiekvienai moteriai, man patinka daugelis mielų moteriškų veiklų, tačiau labiausiai mane džiugina gėlių žiedai, pražystantys mano namuose. Nežinau, ar mane suprasite, tačiau man patinka viskas, kas susiję su gėlių auginimu: žemės ruošimas, sėjimas, sodinimas, ravėjimas, genėjimas, retinimas, karpymas ir visi kiti darbai, kurių yra kiekvieną dieną. Metai po metų ir tu tiesiog susigyveni su augalu. Aš tik žvilgtelėjus į augalą  galiu pasakyti, po kelių savaičių ar dienų jis pražys, iškart matau kokių medžiagų jam trūksta ir pan. Esu jau gėlininkė praktikė. Bet tai dar visai nereiškia, kad tobulėjimui vietos nebėra. Nuolat su vyru važiuojame į įvairias naujų gėlių parodas. Iš ten parsivežu vis naujų  gėlių veislių. Pasidalinu mintimis ir idėjomis su kitais augintojais. Visa tai darau savo malonumui…“, – pasakoja Vida ir rodo vis naujas gėlių veisles.

Vidos įėjimą į namus puošia neįprasta taškuotų įvairiaspalvių surfinijų kompozicija, kurią jai dovanojo dukra Edita, žinanti mamos pomėgius. Praeidama pro gėles, Vida pamokančiai priminė: „Jei nori, kad surfinija žiedais kūpėtų, nepamiršk nuolat nugenėti nužydėjusių žiedynų su visais koteliais. Gėlė toje vietoje išsišakos ir vietoj vieno nužydėjusio žiedo turėsi bent 10 naujų“.

Gėlių mylėtoja su vyru šeimininkauja 8 arų sodo sklype. Čia ir namui vietos pakanka, ir vyro reikmenims, ir svarbiausia – Vidos gėlėms. Tiesa, daržovėms telikusi mažytė lysvelė, kuri, pasak, šeimininkės, dėmesio sulaukia paskutinioji.

Visas Leleikų sklypas nuo ankstyvo pavasario skendi žieduose. Namo ūkinę dalį skiria įspūdinga kalninė raganė, puikiai užpildanti nepastebimą perėjimą iš vienos erdvės į kitą. Nuo jos iškart žvilgsnis paskęsta gėlių žieduose. Pirmieji pražysta vilkdalgiai, paskui lelijos ir viendienės. Kadangi augalų rūšių be galo daug, tad ir žydėjimas niekada nesibaigia… keičiasi tik spalvos. Tai nusidažo baltu, rožiniu ir purpuriniu atspalviais, tai geltonu ir persikiniu, paskui raudonu, mėlynu ir… vėl iš naujo. O žiedų didingumas! Net pavydu! Tačiau gėlininkė nusijuokia: „O kas gi trukdo pačiai turėti tokį grožį?“

Mylintys gėles ir norintys savo gėlynų kolekcijas paturtinti naujų veislių vilkdalgiais, viendienėmis ar lelijomis, gali užsukti pas gėlininkę ir čia pat įsigyti patikusių gėlių. Apie augalus dieną naktį kalbėti galinti Vida patars, kaip ir kur sodinti, kaip prižiūrėti, komponuoti augalus. Perkant gėles čia, privalumas tas, kad gėlė iškasama iš dirvos jums matant ir „nemarinuojama“ vežiojant ją po įvairias prekyvietes. Taip ji patiria minimalų stresą ir apgyvendinta jūsų gėlyne, džiugins akį nuo pirmos minutės.

Įdomi ir patinkanti veikla įprasmina žmogaus gyvenimą ir padeda jam tiesiog jaustis laimingam, kurti ir skleisti grožį aplink save. Tai galime daryti visi!

Autorės nuotr.