Skip to content

Iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos laisvės gynėjams

Lina RAGINYTĖ

Lietuvos pakraštyje, N. Daugėliškio ir Radeikiškės kaimų sankirtoje, atidengtas paminklas, skirtas iš čia kilusiems Lietuvos laisvės gynėjams ABARAVIČIAMS atminti. Ta proga kunigas Sigitas Grigas aukojo šv. Mišias, kurias papuošė Lietuvos kariuomenės orkestras ir savanorių karių pajėgos. Vėliau iškilminga eisena, lydima to paties orkestro, visa bendruomenė drauge su rajono meru Henriku Šiaudiniu, kultūros ministro Šarūno Biručio šeima, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vadu majoru Renatu Spėčiumi, Lietuvai pagražinti draugijos nariais bei kitais garbiais svečiais iš visos Lietuvos susibūrė prie akmens. Paminklo pastatymo iniciatorė Birutė Žemaitienė-Raginytė praskleidė Nalšios žemės istorijos šydą, visiems primindama, kokia svarbi yra meilė  artimam ir savo tėvynei.

Šventinės Mišios

Birželio 26-osios rytą sugužėjo gausybė šalies patriotų į Naujojo Daugėliškio šv. Joakimo ir Onos bažnyčią, kur šv. Mišias už Lietuvos laisvės gynėjus Kazį Abaravičių bei Nikodemą Abaravičių, kunigą Krištapą Abaravičių ir jų gimines bei artimuosius aukojo lietuvybės puoselėtojas, Dūkšto parapijos klebonas kun. Sigitas Grigas. „Krikščionių pašaukimas yra pašaukimas į laisvę, kurią suteikia Kristus. Ši laisvė pasiekiama per meilę ir tai yra išsivadavimas iš egoizmo. Religingas žmogus savo saugumą ir likimą atiduoda į Dievo rankas. Nė vienas, kuris žvalgosi atgal, į praeitį, netinkami Dievui, netinkami eiti pirmyn. Krikščionis turi atsisakyti praeities su visomis socialinėmis, politinėmis ar kultūrinėmis struktūromis, jeigu visa tai provokuoja mirtį. Jokios nostalgijos praeičiai. Neužtenka pasišvęsti Kristui, reikia likti ištikimiems ir mažuose, ir dideliuose dalykuose. Sekdami Kristumi mes neprivalome tapti kunigais ar vienuoliais, mes privalome būti veiklūs krikščionys. Evangelijos skleidėjai nėra superžmonės ar elitas, krikščionis yra tas, kuris ištikimas savo krikšto įžadams. Sekimas Kristumi privalo būti laisvas ir valingas aktas. Kristui nereikia prievartos. Viešpats nesakė: „Pakęskite vieni kitus“. Ne. Dievas to nesakė. Dievas sakė: „Mylėkite vieni kitus“. Šiandien  parapijoje graži šventė. Prisiminsime tuos žmonės, kurie troško laisvės, Lietuvos nepriklausomybės visa širdimi ir ėjo tik pirmyn. Mes šiandien žvilgterėkime į praeitį, nes žmonės mokosi iš praeities. Turėkime vilties, kad ateinančioms kartoms nebereikės kovoti, nebereikės kartoti istorijos iš naujo…“, – sakė kunigas Sigitas.

Laisvės kovotojai Abaravičiai

Po šv. Mišių, lydimi Lietuvos kariuomenės orkestro ir gausaus savanorių karių būrio, daugėliškėnai ir svečiai iš visos Lietuvos gražia eisena atžygiavo iki ūkininko Vaidoto Paukštės sodybos, kurioje Birutės Žemaitienės-Raginytės iniciatyva pastatytas paminklinis akmuo.

Būtent šioje sodyboje, kuri prieš daugiau nei pusantro šimto metų besidriekė nuo Radeikiškės iki dabartinio kelio Daugėliškis–Rimšė (kur gyvena Emilija Raginytė Tunkienė), anksčiau šeimininkavo Marcelė ir Julijonas Abaravičiai, gerb. Birutės močiutės (iš mamos pusės) tėvai. Šituose namuose gimė ir labiausiai atsidavę Lietuvai kovotojai Kazys ir Nikodemas Abaravičiai. Pirmasis patriotiškumo mokytojas ir šauklys buvo jų dėdė kun. Krištapas Abaravičius. 1905 m. jis  išsiuntė juos mokytis į Gardiną miškininkystės, o paskui, nusivežęs į Seinus, tikėjosi Kazį į kunigus prišaukti, tačiau atsakymas buvo vienas: „Dėdžiuk, parapija man per maža, aš kovosiu už Lietuvą. Nepyk, dėdžiuk!“

Kazys ir Nikodemas buvo vieni labiausiai atsidavusių iš 30-ies Švenčionių karšto savanorių. 1918 m. jie N. Daugėliškyje išvijo caro valdžią ir įsteigė lietuvišką mokyklą. Kiekviena Abaravičių šeimos vyrų diena verta kelių puslapių. Gerb. Birutė surinko visą pluoštą įrašų ir dokumentų apie šių žmonių nuveiktus darbus ir pasiekimus: pulkininką Kazį Abaravičių – ABARĄ (1896–1950), žuvusį Lamos lageryje, šaulių vadą Nikodemą Abaravičių (1898–1947), žuvusį Vorkutoje, kunigą Krištapą Abaravičių (1868–1930).

Garbė ir šlovė istorijai

 „Džiaugsmas – sočiųjų religija. Jis nepavojingas. Į jį gera žiūrėti – kaip į vaiką, kuris žaidžia gyvenimą. Bet jūs pradėsite gyventi ir kurti tada, kai jus palies skausmas. Gal ne eilėraščius, ne dramas. Pradėsite kurti žmogų. Iš savęs.

Šis akmuo pakelėje kalba apie žmones, kurie kančią pavertė prasminga auka Tėvynės labui. Tai pavyzdys mums visiems, kaip žmonės įvykdė savo pareigą pakviesti tėvynės tam, kam jie buvo mokyti. Karininkai, šaulių sąjungos atstovai, kunigai. Man didžiulė garbė kalbėti prie šio paminklo šiems žmonėms. Didžiuojuosi, kad esu Lietuvos Respublikos pilietis ir šių žmonių pradėtų tradicijų tęsėjas“, – susirinkusiems prie paminklinio akmens kalbėjo majoras R. Spėčius.

R. Spėčius poniai Birutei perdavė Lietuvos kariuomenės vado linkėjimus, papuošdamas juos knyga „Žymiausi Lietuvos mūšiai“ ir linkėdamas, kad ši knyga būtų baigtinė ir šaliai niekada nebetektų kartoti istorijos. Taip pat už patriotiškumo puoselėjimą padėkos raštus majoras įteikė Birutei Žemaitienei-Raginytei ir sodybos savininkui Vaidotui Paukštei, kuris pasirūpino ir visais statybos bei aplinkos tvarkymo darbais. Taip pat N. Daugėliškio parapijos kun. Bernadui Augaičiui, Vidiškių seniūnei Vigalijai Matkėnienei bei Daugėliškio seniūnui Juozui Paukštei.

Kunigui S. Grigui pašventinus paminklą, susirinkusieji drauge sukalbėjo vienijančią maldą už tuos, kurie „padėjo savo galvas Tėvynės vardan“. Kun. Sigitas perdavė ir popiežiaus Pranciškus apaštalinius palaiminimus Birutei Žemaitienei-Raginytei bei Vaidotui Paukštei. Tai vienas ypatingiausių žmogaus įvertinimų. Ponia Birutė sakė esanti nuoširdžiai dėkinga kunigui Bernardui Augaičiui, kurio dėka išrūpinti tokie išskirtiniai popiežiaus Pranciškaus palaiminimai ir jai, ir jos bendraminčiui, pagalbininkui Vaidotui.

Šiose neeilinėse iškilmėse – atviroje istorijos, patriotizmo pamokoje visoms kartoms, kalbėjo ir rajono meras H. Šiaudinis, Kultūros ministras Š. Birutis, Lietuvai pagražinti draugijos vadovas Juozas Dringelis, prof. dr. Ona Voverienė, matematikos mokslų prof. Misevičus, Nikodemo Abaravičiaus sūnus Gubertas Abaravičius, Lietuvai pagražinti draugijos Utenos skyriaus nariai bei kiti gerb. Birutės bendražygiai. Dainomis iškilmes papuošė visuomenės veikėjas Rimantas Klimas, dovanodamas partizanų dainų pynę. Meninių kompozicijų parengė ir Naujojo Daugėliškio mokyklos-daugiafunkcio centro moksleiviai bei Vidiškių gimnazijos auklėtiniai.

Visi turėjo ir norėjo dar daug ką pasakyti, tačiau alino karštis bei viliojo garuojanti kareiviška košė. Po iškilmių susirinkusieji tebeturėjo apie ką kalbėtis, tad neskubėjo skirstytis: šnekučiavosi, planavo, dalijosi.

Įsiminė R. Klimo renginio metu pasakyti žodžiai, neleidžiantys padėti taško, o kviečiantys tęsti, ieškoti ir atrasti: „Tikra istorija apie partizaninę kovą, manau, dar nėra parašyta“.

Autorės ir J. Baltakio nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje