Skip to content

Botaninė sodo retenybė. Kas ji?

Pranas ZUBRICKAS

Vargiai buvo galima patikėti, kad mūsų krašte galima intrudukuoti naują augalą, kuris brandintų valgomus vaisius ir būtų atsparus šaltoms žiemoms. Jau seniai atrodė, kad ką nors nauja atrasti nėra galimybių. Jei gėlių, dekoratyvinių augalų, galinčių žiemoti mūsų klimate, dar nevienas bus  atgabentas, tai derančių ir valgomus vaisius vedančių tikrai atrasti nesitikėjau. Man tai didžiausia botaninė sensacija. Ir dar dekoratyvus augalas su gražiais, puošniais, kvepiančiais žiedais. Nebevarginant skaitytojų tai – PLUNKSNALAPIS LEKĖČIUS.

Tik vienas procentas sodininkų žino,  kad yra toks augalas, jį mažai kas turi savo sklypuose. Jis natūraliai paplitęs Karpatų, Kaukazo kalnuose, kur buvo beveik išnaikintas, dabar griežtai saugomas. Tai neaukštas krūmas, žydinčio augalo žiedai panašūs į pakalnučių. Neveltui vadinamas pakalnučių krūmu – medžiu. Atsparus mūsų šalčiams, ligoms ir kenkėjams. Ko daugiau ir norėti. O kokia praktinė nauda? Vaisiai riešutėliai tinka širdies ligoms gydyti, turi antioksidancinių savybių, mažina cholesterolį kraujyje.

Užauga iki 3–5 m aukščio, žydi gegužę apie savaitę, vaisiai – dėžutėse su keliomis pertvarėlėmis, kuriose rugsėjį subręsta apie 1 cm idealiai apvalūs riešutėliai. Mėgsta neutralią arba silpnai šarminę žemę. Prinokus vaisiams, nuo mažiausio vėjo riešutėliai dėžutėse pradeda čežėti, braškėti. Anglai  jį vadina dainuojančiu riešutu. Kol dar lekėčius – egzotinė retenybė, jis brangokas, nors į Lietuvą atkeliavo dar 1981 m. Atvežtas į Vilniaus universiteto botanikos sodą. Sodinukų kaina – nuo 15 iki 30 eurų, priklausomai nuo amžiaus. Mat pasėti riešutėliai sudygsta tik antrais metais, jų ilgas stratifikacijos periodas (kaip ženšenio). Manau, kad ir mūsų rajono sodininkai susidomės šiuo labai egzotišku augalu.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje