Pastaruoju metu pradėjus dygti grybams, pasipylė ir pulkai grybautojų. Deja, tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie nepaiso ar nežino grybavimo taisyklių. Aplinkosaugininkai primena, kad jų laikytis privalu visiems, o pažeidėjams gali būti skiriama administracinė bauda.

Nors grybus rinkti galima visuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – miškuose, reikia žinoti, kad grybauti neleidžiama rezervatuose, specialios paskirties miškuose (pasienio zonos, karinių objektų) ir tuose miškuose, kuriuose grybavimas ar lankymasis dėl svarbių priežasčių laikinai uždraustas ar apribotas savivaldybių sprendimais. Informacija apie tokį draudimą ar apribojimą skelbiama vietos spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, per radiją ar televiziją, o prie kelių, takų į mišką, kuriame uždraustas ar apribotas lankymasis, apie tai informuoja pastatyti ženklai.

Grybautojai turi žinoti, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Važiuoti dviračiais leidžiama keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais, netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, reikia vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. Renkant grybus juos reikia arba išrauti, arba nupjauti prie pat žemės. Griežtai draudžiama ardyti miško paklotę, samanų ar kerpių dangą, niokoti nerenkamus grybus. Miško ekosistemoms ypač kenkiama, kai paklotė ardoma grėbliais ir kitais įrankiais, nes taip sunaikinama ir grybiena.

Kaip nustato Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės, draudžiama rinkti, parduoti ir supirkti voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1 cm, ir baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1,5 cm. Taip pat negalima rinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių grybų.

Jeigu nustatyta tvarka pažeidžiama grybaujant, piliečiams gali būti skiriama nuo 7 Eur iki 28 Eur, pareigūnams – nuo 28 Eur iki 57 Eur bauda. Jeigu tvarka  pažeidžiama grybus superkant, parduodant ar perdirbant, piliečiams gali būti skiriama nuo 72 Eur iki 144 Eur, pareigūnams – nuo 144 Eur iki 289 Eur bauda.

Neteisėtas saugomų laukinių augalų ar grybų rinkimas, žalojimas, naikinimas arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų ar jų gaminių įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas užtraukia piliečiams įspėjimą arba 28–289 Eur baudą, pareigūnams – 57–579 Eur baudą. Iš pažeidėjų taip pat gali būti konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės, augalai ir grybai ar jų gaminiai. 

Apie grybus

* Valgomieji grybai vertingi baltymų, turi kalio, kalcio, amino rūgščių, taip pat mineralinių medžiagų;

* Maistingosios medžiagos daugiausia susikaupusios grybo kepurėlėje, mažiau – kote;

* Peraugusių grybų geriau nevalgykite, jie tampa nebenaudingi organizmui;

* Džiovinti baravykai turi daugiau kalorijų nei žuvis, o jų maistinė vertė didesnė už kiaušinio;

* Pagal angliavandenių kiekį grybai panašūs į daržoves;

* Grybų nepatariama gaminti su pieno ar grietinės padažais, nes jie apsunkina virškinimą ir medžiagų pasisavinimą;

* Grybai iš aplinkos sugeria kenksmingas medžiagas, neretai jie vadinami gamtos švarintojais;

* Jei gerai nepažįstate grybų, tokių į krepšį nesidėkite, tai jums gali išgelbėti gyvybę;

* Grybų maistingosios medžiagos padeda stiprinti imuninę sistemą;

* Grybų nepatariama valgyti pagyvenusiems žmonėms, mažiems vaikams, sergantiesiems lėtinėmis žarnyno, skrandžio ligomis;

* Grybai labai greitai genda, todėl parsinešę iš miško skubėkite juos apdoroti;

* Mūsų šalies miškuose aptikta daugiau kaip 1000 kepurėtųjų grybų rūšių, specialistai mano, jog rūšių iš viso yra apie 2000, tačiau didžioji dalis rūšių – menkos reikšmės ir juo labiau vertės.