Skip to content

Priverstinė pasirinkimo laisvė

Šiais laikais daug ir gražiai kalbama apie pasirinkimo laisvę. Mums taip gražiai leidžiama pasirinkti, kad tai tampa prievarta. Na, sakysim, per radiją diena iš dienos skamba siūlymas (raginimas): nebijokite, įsivaikinkite.

Toks įspūdis, kad siūlantieji žino, ko bijo žmonės: kažkuri dalis, kai kas sako, absoliuti dalis tų, kuriuos siūloma įsivaikinti, yra genetiškai nepilnaverčiai, pradėti, pagimdyti ir gal dar truputį paauginti girtų tėvų. Ir pagrįstai bijoma, kad iš tokio vaikelio padoraus žmogaus neišauginsi, jis eis tėvų pėdomis.

Bet įsiklausykite, kaip siūloma: nebijokite. Vadinasi, jeigu neįsivaikinate, esate bailys.

Vienintelė paguoda: jūs ne vienas toks. Ta, kuri taip primygtinai siūlo, irgi kol kas dar nieko neįsivaikino.

Bet čia pasirinkimas dar ne toks didelis. Įsivaizduokite, kad jums reikia pasirinkti tikėjimą. Jeigu norite ramaus gyvenimo, kad jūsų pasirinkimo niekas nekritikuotų, rinkitės islamą. Islamo niekam kritikuoti nevalia, tai vadinama islamofobija. O tie, kurie kritikuoja krikščionybę, yra pažangūs žmonės, jų mąstymas – progresyvus.

Po to, kai Seimas priėmė dirbtinio apvaisinimo įstatymą, raudonieji žurnaliūgos suskato verkti, esą mūsų valstybė klerikalėja, esą toks konservatyvus įstatymas buvo priimtas todėl, kad Seimo koridoriais vaikščiojo Bažnyčios atstovai ir, stvarstydami seimūnus už skvernų, liepė jiems balsuoti už tai, kad įstatymas, turintis leisti susilaukti vaikų, kartu gintų gyvybę – neleistų tuo tikslu šaldyti embrionus, kurie jau yra užsimezgusi gyvybė.

Galima suprasti (ne pateisinti) tuos, kurie pasisako už embrionų šaldymą. Tai brangiau, vadinasi, daugiau pinigų ateis iš ligonių kasų atitinkamų klinikų savininkams. Ne, aš jokiu būdu nedarau užuominos, kad viena tokia klinika priklauso kairiųjų patriarcho Brazausko dukrai. Tai tiesiog sutapimas.

Gal ir tuo paaiškinamas pyktis, kai Bažnyčia bando daryti įtaką Lietuvos politikams. Kažkodėl nepykstama, kai su politikais vaikštinėja kokio nors verslo atstovai. Gal nepykstama todėl, kad iš tų politikų galima šį tą (šimtą ar daugiau tūkstantėlių) paimti. Tuo tarpu neteko girdėti, kad Bažnyčia, ne vien Lietuvoje, apskritai kur nors, būtų davusi kyšį politikams.

Lietuvoje taip jau susiklostė, kad niekas kitas, nei verslininkai, nei politikai (dauguma jų, gal net absoliuti dauguma) neturi teisės kalbėti apie moralę. Vienintelė, per amžius turėjusi tokią teisę, lieka Bažnyčia. Ir tai ypač nepatinka dabartiniams komunistinės ideologijos skleidėjams, kurie, prisidengdami liberaliomis idėjomis, siekia sunaikinti, visokeriopai sumenkinti moralinę Bažnyčios įtaką.

Turintys teisę kritikuoti Bažnyčią, kitaip sakant, tikintieji, pasakys, kad yra kunigų, kuriems pinigai svarbiau už tikėjimą. Kad Katedroje nukaršę milijonieriai buvo tuokiami su jaunutėmis mergaitėmis, nes už šią paslaugą buvo gerai sumokėta. Kad kai kur šventovės ima panašėti į šou verslo įstaigas. Ir jie bus teisūs.

Bet ten, kur krikščionybės įtaka silpnėja, jos vietą labai sėkmingai užima islamas. Kam šito reikia? Ar tiesiog siekiama savo tikslų, negalvojant apie ateitį?

O gal ir čia – pasirinkimas? Krikščionybė yra blogis, todėl rinkimės kitus. Tie, kurie vis dėlto renkasi krikščionybę, yra nepažangūs, neprogresyvūs, jie kažko bijo. Ir tai vadinama pasirinkimo laisve. Priverstine pasirinkimo laisve. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje