Jau prabėgo beveik pusė kalendorinės vasaros, o ją, tikriausiai, ilgai prisiminsime. Pirmiausia, kad  buvo šauniai paminėtas Ignalinos miesto 150-ties metų jubiliejus, Joninės (Rasos) buvo be lietaus ir labai šiltos. Meteorologai teigia taip buvus tik prieš 20 metų. Ir įvykiai gamtoje stebina: pirma prisirpo mėlynės, negu voveraitės pasirodė, tuoj po Joninių sučirškė naktiniai rudens pranašai žiogai, o tik vėliau dieniniai pievų žalieji žiogai. Gal ir antra vasaros pusė mums siurprizų pateiks?

Taigi pagrindinės vasaros šventės, linksmybės jau kaip ir baigtos. Liko Oninės, Žolinės ir rudenėlis laukia su rinkimų  į Seimą batalijomis. Nors ruduo dar tolokai, bet lietingi orai pavakariais su sparčiai trumpėjančia diena neša žinią, kad ruduo labai greitai ateis. Liepa, ko gero, mūsų nedžiugins tokia šiluma kaip birželis. Belieka laukti gražaus rugpjūčio ir kaip jau tapo įprasta – vasariško rugsėjo.

Na, o kokių gėrybių pažėrė vasaros pirmoji pusė? Nors pavasaris praėjo beveik be šalnų ir buvo galima laukti visų kultūrų didelių derlių, bet taip neįvyko. Jau permainingi žiemos orai daug kam pakenkė, nors ir nebuvo didelių šalčių, o birželio karšti orai su labai mažu kritulių kiekiu ir labai palankiomis sąlygomis kenkėjams bei ligoms plisti, stipriai pakenkė gausiai kultūroms derėti. Negausiai užderėjo braškės, juodieji serbentai ir bulvėms birželis buvo per karštas. Bet tokie orai buvo palankūs agurkams, moliūgams, cukinijoms, pomidorams ir kitoms daržovėms augti, jei, žinoma, buvo nuolat ir gausiai laistoma. Reikia pastebėti, kad šie metai labai palankūs graikiniams riešutmedžiams, o obelys, labai gausiai žydėjusios ir užmezgusios daug obuoliukų, dėl sausros ir kenkėjų daug jų neteko, bet derlius vis vien turėtų būti nemenkas. Naminiams gyvuliams birželio karščiai irgi nebuvo palankūs, triušiai kentėjo nuo miksomatozės, kuri paskutiniais metais dėl užkrato nešiotojų vabzdžių (uodų) labai išplito.

Kas neturi savo sodybų, žemės lopinėlio, tas dairosi į miško, gamtos gėrybes. Žemuogės gana neblogai derėjo, tik daug kur buvo smulkios dėl tos pačios sausros. Ta pati situacija su mėlynėmis, jos gausiai užderėjo, bet smulkios, tik prie raistų, žemumose normalaus dydžio. Šiemet labai nusivėlino voveraičių grybavimo sezonas. Bet dabar, dažnokai palyjant, jos turi pradžiuginti grybautojus. Spėliojama, kada baravykai pasirodys, gal ir vasarinių sulauksime. Reikia manyti, kad nebus nuvilti spanguoliautojai, kaip ir pernai, šių uogų prognozuojamas geras derlius.

Kas įdomaus gyvūnijos pasaulyje? Liūdna darosi gamtoje, beveik nutilo visų paukščių giesmininkų giesmės. Seniai nutilusios lakštingalos, baigė kukuoti gegutė (Ažušilėje pradėjo kukuoti balandžio 19 d.), nebešvilpauja volungė, nutilo devynbalsės. Tik retkarčiais užgieda kikilis, pilkoji pečialinda, dar smagiai dangų raižo čiurliai (rugpjūčio pradžioje ir jie paliks mus). Miškuose, sodybvietėse girdisi tik jauniklių cypsėjimas, prašant iš savo tėvų ėdesio. Nuo vaikystės juos esu įvardinęs prašytukais, o rusai vadina juos„slėtki“. Kai prinoksta mėlynės, grybai, visi   veržiasi į mišką, o man jis be sparnuočių giesmių miręs. Žinoma, miške, gamtoje ir žiemą yra ką klausyti, žiūrėti, stebėti, jau nekalbant apie vasaros antrąją pusę, rudenį. Man jau po Joninių su pirmais lietumis ir pempių, varnėnų migracija ateina rudenio nuotaikos, o jums gerbiami skaitytojai, žemės mylėtojai?