Stovime ant vidurvasario liepto. Orų moderatoriai, žadėję antroje liepos pusėje marias saulės ir jūras šilumos, atsiprašinėja – artimiausias dvi savaites karšta nebus, lis. Prognozė liepai pasikeitė. Vilties teikia mėnesio pabaiga, kuomet trauksis lietaus debesys ir pagal dabartinį prognozių modelį rugpjūčio pradžia panardins į trokštamą vasarišką kaitrą. O dabartiniai lietingi orai turi ir didelį pliusą – išjudins grybų sezoną. Voveraitės jau dygsta, tad dairykis ir lauk baravykų šturmo. Kituose rajonuose, kur anksčiau lietaus buvo daugiau, rudakepuriai jau šimtais namo keliauja…

Lietuvos laisvosios rinkos institutas vėl išmetė nežinia kuo paramstytus skaičiavimus, kuriuos Lietuvai ištrimitavo daugelis TV žinių kanalų. Skelbiama: gyventojų šalyje mažėja, bet pernai beveik pusė (26 iš 60) savivaldybių dar labiau plėtė savo administracijas. Tarp tokių esą viena pirmaujančių yra Ignalina, valdininkų skaičių padidinusi net 19 galvų ir dabar turinti 250 darbuotojų. Kadangi pats šiek tiek verdu tose sultyse, tad nustebau, nes naujų veidų savivaldybėje nemačiau. Galiu vieno kito nepastebėti, bet net devyniolikos?.. Šią situaciją rajono vicemeras Gintautas Kindurys taip pakomentavo: „Savivaldybė tam institutui jokių skaičių neteikė. Jis operuoja skaičiumi 250 ir klaidingai nurodo, esą tiek pas mus yra valdininkų. Šis rajono tarybos patvirtintas skaičius – tai maksimaliai leistina riba, kiek gali būti darbuotojų rajono administracijoje, įskaitant visas seniūnijas. Realiai šiuo metu įsteigtos 234 pareigybės, o dirba 200 darbuotojų, įskaitant seniūnijas. Valstybės tarnautojų užimtų pareigybių 72 (o ne 250), pagal darbo sutartį dirbančių specialistų – 64. Paradoksas dar tame, kad pagal įstatymą valstybės tarnautojais darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, suvokiami kaip valdininkai, o jiems priklauso visi seniūnijų darbininkai: kūrikai, kiemsargiai, valytojos, vairuotojai, santechnikai, elektrikai ir pan. (tokių užimtų pareigybių 64). Kad jie valdininkais nesivadintų, juos reikėtų suburti į įkurtus specialius paslaugų teikimo centrus ar pirkti šias paslaugas iš kitų įmonių. Bet juk pinigine išraiška niekas nesikeistų. Gaila, bet instituto skaičiai yra netikslūs. Lyginant duomenis su 2015 m. IV ketvirčiu, administracijoje sumažėjo 30 užimtų pareigybių. Pernai dar ir 21 kaimo kultūros seklyčių darbuotojas buvo valdininkas, nes priklausė seniūnijoms, šiemet jie perėjo dirbti į Kultūros ir sporto centrą ir valdininkų statusą prarado…“ Taigi, jei Ignalinoje ar kaime sutiksite pažįstamą kūriką Povilą ar valytoją Onutę, nukelkite kepurę ir pasveikinkite – gerą dieną, gerbiamas valdininke…

Gal pradžiugino žinia, kad šią savaitę Vyriausybė pritarė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui nuo 200 iki 310 eurų? Bet džiaugsmingai tai trimituodama valdžia kai ką ir nutyli? NPD – didesnis, bet ne tiek, kiek tikėjotės. Išties, besiruošdama rinkimų maratonui, valdžia žada pamaloninti rinkėjus ne tik didesne minimalia mėnesine alga, bet ir didesniu NPD. Jį padidinus, daugiau pinigų liktų mokesčių mokėtojų kišenėse. Garsiai kalbėdama apie tai, valdžia nė puse lūpų neužsimena, kad jis bus skaičiuojamas kitaip. Keičiama jo skaičiavimo formulė. Vidutinį statistinį darbo užmokestį (578 eurus „į rankas“) gaunančiam asmeniui padidintas NPD pajamas „į rankas“ padidins tik 11,50 euro. Kur čia šuo pakastas? Ogi tame, kad valdžia taiko ne fiksuotą, kas būtų žmonių naudai, o kintamojo dydžio NPD taikymo tvarką. Ji paini, keičiasi kas mėnesį, yra peilis įmonių finansininkams. Dėl painios ir sudėtingos NPD taikymo tvarkos kasmet dalis gyventojų lieka skolingi ar permoka mokesčių. Panašiai yra ir su minimalia alga. Štai nuo liepos ją padidinus 30 eurų, atlyginimas „į rankas“ padidėjo vos 21 euru. Visą kitą padidėjimą „suvalgė“ nepasotinami mokesčiai…

Su artimo žmogaus mirtimi, anksčiau ar vėliau, tenka susidurti kiekvienam. Ir visi žino, jog paskutinio atsisveikinimo apeigos prislegia velionio artimuosius ne tik morališkai, bet ir materialiai. Tai naštai nors kiek palengvinti valstybė jau daugybę metų skiria paramą – 304 eurų laidojimo išmoką. Pinigai išmokami arba pervedami mirusįjį laidojančiam asmeniui. Tačiau Seimas kiša nosį ir čia, mat viena seimūnė siūlo laidojimo išmokos nebeduoti artimiesiems į rankas, o ją pervesti laidojimo firmoms, įregistravo ir tokią įstatymo pataisą. Girdi, skirtos pašalpos ne visada panaudojamos pagal paskirtį. O kaip su kaimo žmonėmis? Juk ten dažnai net nesamdo jokių laidojimo firmų – patys rūpinasi laidotuvėmis. Kaimynai, pažįstami padeda transportu, iškasa duobę, palaikai šarvojami bendruomenės patalpose. Dar reikia giesmių, bažnyčios, muzikos, gedulingų pietų – ir tai dar ne viskas. Tad išlaidų susidaro nemažai. Ir ką, įstatymo pataisos priėmimo atveju kaimiečiai liks ir be tų kuklių pašalpų? Kilus visuomenės piktam ūžesiui, tokio sprendimo absurdiškumą, atrodo, pradeda suprasti ir vis daugiau seimūnų, kurie dažnai prisipažįsta, kad kartais už sprendimus balsuoja automatiškai, net neįsigilinę į jų esmę. Gal bent šiuo atveju įsigilins ir šis marazmas bus išmestas į šiukšlių dėžę…

Rajono horizontuose po visų praūžusių gausybės švenčių, renginių,  jubiliejų – atostogų poilsis. Jo tyloje garsiai nuskambėjo žinia, kad Palūšė paskelbta 2017 m. Lietuvos Mažąja kultūros sostine. Iš mūsų rajono dar buvo siūlyti Ceikiniai ir Rimšė. Naujoms 10-čiai kultūros sostinių įteikiamos kultūros sostinių vėliavos ir įteisinimo pažymėjimai, o rugsėjo 17 d. Katedros aikštėje, Vilniaus „Tautų mugės“ metu įvyks Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių prisistatymas visuomenei…

Ramaus, skalsaus ir uogomis bei grybais turtingo savaitgalio!