Praėjusį savaitgalį „Naisių vasaros“ festivalio metu Palūšė, kaip ir dar 9 šalies miesteliai ir kaimai, buvo garbingai paskelbta 2017-ųjų Mažąja kultūros sostine. Naisiuose vykusiame įspūdingame festivalyje dalyvavo ir Ignalinos seniūnas Jonas Polito, Palūšės bendruomenės pirmininkas Arvydas Gaidelis su bendruomenės narėmis bei Ignalinos rajono vietos veiklos grupės vadovė Ligita Smagurauskienė. 10-čiai kultūros sostinių buvo įteiktos kultūros sostinių vėliavos ir įteisinimo pažymėjimas bei po 3 tūkst. eurų ir galimybė į savo šventes nemokamai kviesti profesionalų „Naisių vasaros teatrą“, naudoti kilnojamą sceną.

Sumanymas, kad kaimai ir miesteliai galėtų būti mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis, kilo Ramūnui Karbauskiui. Jo teigimu, matant, kaip tendencingai ir nepagrįstai yra menkinama regionų, ypač kaimiškų vietovių, įtaka Lietuvos kultūrinio gyvenimo kokybei, įvairovei ir sklaidai. „Atsibodo girdėti teiginius, kad kaimas prasigėrė ir miršta. Aš niekada neneigiau tų problemų, kurios egzistuoja kaime, bet jos ne ką mažesnės ir mieste. Gal tik kaime jos lengviau įveikiamos, nei tai įmanoma padaryti miestuose. Kultūrinio gyvenimo kokybės klausimas kaimiškose vietovėse tampa svarbiausias klausimas, kurį turime išspręsti, siekdami sustabdyti vidinę migraciją iš kaimų į miestus.Kaimo vietovėms didelę žalą padarė mokyklų reforma, ji daug kaimų paliko be švietimo centrų. Ne visur išsaugotos bibliotekos, kultūros namai. Kažkam atrodė, kad kaimo žmogus gali apseiti be to, kas būtina miesto žmogui. Džiaugiuosi, jog ši kaimo naikinimo politika palietė tik dalį kaimų ir miestelių, palikdama kaimo žmonėms viltį kurti kokybišką gyvenimo aplinką, nesikraustant į miestus“, – įsitikinęs R. Karbauskis.

Pirmąja Mažąja kultūros sostine 2015 m. buvo paskelbti Naisiai. Nenuostabu, kad  Naisiai pateisino šį vardą su kaupu. Iš esmės viskas, kas teigiama, siektina ir pozityvu, yra susiję su Naisiais. O jei kalbėt be emocijų, tik faktais… Būtent saugi aplinka ir kultūrinio gyvenimo kokybė Naisius pavertė viena iš patraukliausių gyvenimo vietų Lietuvoje. Nekilnojamojo turto kainos Naisiuose kelis kartus didesnės lyginant su tokio pat nekilnojamojo turto kainomis kituose kaimuose. Žinoma, Naisiams padėjo didelės investicijos į kultūros infrastruktūrą, aplinkos tvarkymą, tačiau daug svarbesnis tapo pačios bendruomenės apsisprendimas gyventi sveiką gyvenimą, blaivioje aplinkoje vykdyti kultūrinius renginius, kartu tvarkyti viešąsias erdves, propaguoti saugios kaimynystės principus. Patys savaime pinigai yra beverčiai, jei nėra kam su tais pinigais protingai tvarkytis. Smagu, kad Lietuvoje yra šimtai bendruomenių (tarp jų ir Palūšės), kurios pasirinko panašų kelią, o joms reikia tik padrąsinimo, palaikymo, paramos.

„Mažųjų kultūros sostinių judėjimas ir yra kuriamas tam, kad išryškintume tas bendruomenes, kurios savo geromis patirtimis, sumanymais galėtų paskatinti visas likusias bendruomenes imtis aktyvesnės veiklos. Naisiai tikrai nėra vieninteliai ir išskirtiniai, gal tik žinomiausi dėl „Naisių vasaros“ serialo, teatro, šventės, dėl muziejų ir kitos kultūrinės infrastruktūros“, – teigė R. Karbauskis.

Lietuvoje daug kaimų ir miestelių, kurie savo žmonių išmone, darbais gali nustebinti ne tik Lietuvos gyventoją, bet ir užsienio svečią. Tad jau nuo 2016 m. mažųjų Lietuvos kultūros sostinių vis daugėja. Kasmet po 10, po vieną kiekvienoje apskrityje. Naisiai buvo, yra ir bus pastovus tų sostinių kuratorius, jie konsultuos ir padės viskuo, kuo tik pajėgs. Lietuvos kultūros ministerija taip pat stengsis paremti bendruomenes, gavusias teisę pristatyti mažąsias kultūros sostines.

Tikimės, kad Palūšės bendruomenė taps mums visiems, Ignalinos krašto žmonėms, įkvepiančiu pavyzdžiu, atpūsiančiu gaivaus vėjo iš šalies gilumos – patriotiškumo, blaivybės ir atsakingumo. Sėkmės Palūšės vadovams, šeimininkams, draugams, bendraminčiams ir bendruomenės nariams. Iki susitikimų Palūšėje – Mažojoje kultūros sostinėje 2017!

Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių judėjimo siekiai:

* padėti pamatus naujai ilgametei kultūrinei tradicijai ir praturtinti Lietuvos kultūrą apskritai;

* puoselėti kultūrą ir meną regionuose –  kaip „sveiką“  atsvarą didmiesčių kultūrai;

* didinti miestų kultūros ir mažosios kultūros tarpusavio integraciją;

* grąžinti į Lietuvos žmonių širdis meilę ir pagarbą savam kraštui bei jo tradicijoms;

* didinti kaimo žmonių kultūrinį aktyvumą ir taip gerinti jų gyvenimo kokybę;

* įtraukti į mažosios kultūros judėjimą kuo daugiau verslininkų ir kultūros atstovų, kurie aktyviai imtųsi iniciatyvos gaivinant jų krašto kultūrinį gyvenimą;

* rodyti ir skleisti turtingą bei turiningą kaimo bendruomenių kultūrinį gyvenimą;

* kurti patrauklią alternatyvą emigracijai ir alkoholizmui kaime.

IRVVG archyvo nuotr.