Sugrįšim mes visi, iš kur atėjom –
Gimtinės smiltele ar pilku paukšteliu,
O nuo Dysnų atklydęs šiltas vėjas
Mūs lūpomis kartos: myliu, myliu…
Įmintos pėdos mano, čia gimti namai,
Sugrįžti kviečia tolima vaikystė
Ir bažnytėlėj skambantys varpai…

Dūkšto himno priedainis

Jonas BALTAKIS

Šventė įsisiūbavo po vidurdienio. Kaip ir dera, ji prasidėjo šventa valanda vietos bažnyčioje. Į šv. Mišias susirinko miesto bendruomenė, svečiai. Dūkšto klebonas kun. Sigitas Grigas Mišias aukojo už gyvenančius ir jau išėjusius dūkštiečius, linkėjo meilės, darnos ir pagarbos vieni kitiems.Po Mišių visi būriavosi prie Kultūros centro, rikiavosi eisenai aplink miestą. Ją vedė vėliavnešys su miesto vėliava (Dūkštas – vienas iš keturių rajono miestelių, turintis savo oficialų herbą ir vėliavą). Po jo – būrys šokančių merginų ir pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“. Miestas virpėjo nuo orkestro garsų, eisenos dalyviai ėjo oriai iškėlę galvas, didžiuodamiesi savo miestu ir pastarųjų metų atliktais darbais. Eisena, šypsodamasi ir mojuodama gatvėse ar balkonuose stovintiems, apjuosė vieną miesto kvartalą…

Sveikinimai, linkėjimai, apdovanojimai

Šalia Kultūros centro įrengtoje naujoje scenoje vos tilpovisipučiamųjų orkestro dūdoriai, o publikai skirtos vietos buvo perpildytos. Vedėjai Gintautas Velička ir Agnė Umbrasienė oficialiąją šventės dalį pradėjo rašinio pradžioje spausdinamais Dūkšto himno (žodžiai ir muzika Dangutės Urbonienės) žodžiais. Pasveikinti dūkštiečius pakviestas seniūnas Vytautas Kazėnas sakė: „Brangūs dūkštiečiai, svečiai, nuoširdžiai sveikinu visus gražaus jubiliejaus proga. Mums čia gyvenant akys pripranta prie aplinkos, o rečiau apsilankantys pastebi, kaip per pastaruosius penkerius metus pasikeitė miestas. Sutvarkytos gatvės, renovuota daug pastatų: bendruomenės centras, mokykla, globos namai, seniūnijos pastatas, daugiabučiai namai, vandentiekio ir nuotekų tinklai… Tad šiandien sveikinu visus ir linkiu gražios ir smagios šventės.“

Didelei grupei miestelėnų, padėjusių rengti šventę, buvo įteiktos padėkos ir jubiliejiniai medaliai.

Tėviškėnas, europarlamentaras Bronis Ropė gimtajam miestui taip pat negailėjo gražių žodžių: „Dūkštas – jaunas miestas, bet rajone yra du miestai,o Dūkštas vyriausias. Džiaugiuosi už jus ir už Dūkštą. Paskutinieji metai buvo svarbūs jums, reikėjo apsispręsti, kokius darbus daryti. Seniūnas yra subūręs puikų kolektyvą, kuris ėmėsi darbų ir dabar matome jų rezultatą. Dėkoju žmonėms, kurie gyvenate čia ir dirbate. Sunkumų yra, bet jie visi įveikiami. Ačiū jums už viltį ir tikėjimą, kad šis kraštas bus toks, kaip ir visa Europa, o mano pareiga rūpintis, kad ir Dūkšte visais lygiais būtų taikomi europiniai standartai. Kuo geriausios jums kloties ir ateities.“Europarlamentaras seniūnui V. Kazėnui įteikė savo paramos krepšelį šventei ir padėkos raštą už jo atliktus darbus. Dar vieną padėką B. Ropė įteikė mokytojui Antanui Šimkūnui.

Rajono vicemeras Gintautas Kindurys taip pat sugretino abu rajono miestus: „Gyvenime taip susiklostė, kad Dūkštas turi savo jaunesniąją seserį Ignaliną. Abu miestus jau pusantro šimto metų jungia geležinkelis. Juos jungia ir žmonės – su savo norais, siekiais, darbais ir džiaugsmais. Abu miestai gyvena draugiškai, abu šiemet švenčia savo gimtadienius. Metų tėkmėje Dūkštui teko iškęsti karus, okupacijas, kitas negandas, bet šiandien tenka tik džiaugtis gražėjančiu miestu ir jo žmonėmis – darbščiais, nuoširdžiais, atsakingais. Tokiomis šventinėmis minutėmis turime pasidžiaugti ir tuo, kad gyvename laisvoje valstybėje, po taikiu dangumi, savo šventes galime švęsti kartu su bendruomene, bažnyčia, pagerbti gyvenusius ir gyvenančius darbščius žmones. Tad visus, kam Dūkštas brangus, savas ir mylimas, linkiu optimizmo, energijos, gerovės, gražių siekių, darbų ir jų įgyvendinimo, gražių perspektyvų ir sveikatos.“

Vicemeras rajono savivaldybės padėkas įteikė buvusiai seniūnei Valei Šukelienei ir globos namų direktorei Teresei Svirkovičienei.

Žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė dūkštiečiams atvežė ne tik savo sveikinimus, bet ir Premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimą ir dovaną – didelį paveikslą su atitinkamu užrašu. Premjeras savo sveikinime rašo: „Jubiliejus yra prasminga ir laukiama šventė, jungianti įvairių kartų bendruomenės narius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu nuoširdžiai sveikinu jus visus, susirinkusius į 155-ąjį Dūkšto gimtadienį. Kiekvienas miestelis – tai tiltas tarp įvykių, jungtis tarp dabarties ir ateities. Per savo gyvavimo metus Dūkštas išgyveno daug negandų, tačiau patyrė ir gražių prasmingų akimirkų. Sudėtinga istorijos raida, įvairios administracinės reformos keitė miestelio veidą. Džiaugiuosi, kad Dūkštas yra seniūnijos centras, kad jo žmonės garbingai saugo, puoselėja ir kuria savo krašto tradicijas. Tikiu, kad ne tik gyvenantys Dūkšte, bet ir pasklidę po kitus miestus ir miestelius, iškeliavę po pasaulį žino, kad jų visų kelių pradžia yra čia, šiame gražiame kampelyje. Dūkštiečiams linkiu, kad ne tik švenčių dienomis, bet ir kasdien būtumėte tarsi bičių avilys, į kurį darbščiosios bitelės lašas po lašo neša nektarą. Būkite vieninga bendruomenė, kurianti savo gerovę. Tegul ši šventė pripildo jūsų širdis džiaugsmo, vilties, meilės ir santarvės, o Dūkšto vardas skamba ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.“

Rajono tarybos narys Vilius Cibulskas siūlė nepamiršti ir dar vienos, šventėje paminėtos istorinės datos, kad Dūkšto vardas pirmąkart paminėtas 1737 m., tad kitąmet šiai datai – 280 metų! Kuo ne proga gražiai šventei?..

Dūkštiečius pasveikino kraštietė, Visagino merė Dalia Štraupaitė, kuri glaudžias sąsajas mato tarp Visagino ir Dūkšto. Sakė: „Kažkada Dūkštas padėjo augti Visaginui, o šis – Dūkštui klestėti.“ Pakviesti ir pasveikinti (ne visi atvyko) įžymūs kiti kraštiečiai: įvairių mokslų daktarai Agnė Širinskienė, Elicija Kazėnaitė-Stackevičienė ir Natalija Truchina, kunigas Ignas Jakutis, bardas Kazimieras Jakutis, Metų mokytoja, auginanti talentus Lietuvai – Vita Pimpienė.

Įdomi istorija susiklostė su jauniausiais dūkštiečiais. Pasak seniūno V. Kazėno, pradėjus rengtis šventei, mieste buvo tik vienas šiemet gimęs dūkštietis – Dominykas Vozbinas, o paskutinėmis dienomis gimė Auksė Sivickaitė.Ir to dar negana – šventės išvakarėse pasaulį išvydo trečias dūkštietis, kuris tądien dar nebuvo grįžęs iš ligoninės. Pasidžiaugusi, kad ir į Dūkštą užsuka gandrai, rajono Vaiko teisių skyriaus vedėja Danutė Ropienė pirmiems dviems jauniausiems miesto gyventojams įteikė savo dovanų. Jubiliejiniais medaliais apdovanoti ir vyriausieji Dūkšto gyventojai. Jų buvo net 22!

Savo dovaną miesto jubiliejui įteikė Dūkšto bendruomenė. Jos pirmininkė Ona Zaleckienė su grupe jaunimo vykdė gražų projektą – organizavo vilnos vėlimo popietes. Rezultatas – didžiulis nuveltas Dūkšto bažnyčios paveikslas, kuris padovanotas miestui. Dovanų turėjo ir Kaniūkų bendruomenės pirmininkas Antanas Šakalys. Tuo baigėsi oficialioji šventės dalis.

Beje, Dūkšto gimtadienis šeštadienio rytą prasidėjo sporto varžybomis. Bėgime dalyvavo gausus būrys bėgikų, suskirstytų į kelias amžiaus grupes. Vėliau, šventės metu, kiekvienos grupės nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti jubiliejiniais medaliais. Sporto turnyrų, skirtų miesto jubiliejui, buvo ir daugiau, dar varžytasi krepšinio, tinklinio aikštelėse.

Pramogos

Iki šventinės koncertinės programos pradžios buvo likę pora valandų, tačiau jos visai neprailgo. Žiūrovai nesiskirstė, nes visas tas valandas turėjo ką veikti, darbo buvo ir akims, ir skrandžiams. Gatvėje veikė prekyba, išsirikiavę vienoje eilėje prieinančių laukė daugybė kioskų, tačiau labiausiavisus masino kvapai, sklidę iš paežerės. Ten pasieniečiai visus vaišino riebia ir sočia žirniene, kurios išdalino apie 200 porcijų, bet, deja, vis vien pritrūko. Šventinės vaišės papildytos dviem katilais žuvienės, išvirtos Alfredo Paukštės, kurios greitai taip pat nebeliko.

Užkandus, viliojo pramogos. Pasienio tarnybos kinologai parodė nuotaikingą dresuotų šunų programą, kurioje galėjo dalyvauti ir publikos atstovai. Kaip visada, aktyviausi buvo vaikai. Reikėjo gyvų barjerų, per kuriuos šokinėjo keturkojai pasieniečių draugai. Jie vaikų batų krūvoje pagal kvapą nesunkiai surasdavo antrą batą, prieš tai gavę pauostyti pirmąjį poros batą. Pasieniečių pasirodymai surengti Antano Šakalio dėka ir pastangomis.

Dūkšto bevardžiame ežerėlyje, kuris kadaise buvo iškastas kaip vandens telkinys garvežių vandens atsargoms papildyti, zujo pasieniečių kateris, kuris vėžino visus norinčius. Su kateriu atplaukė ir visus pasveikino Neptūnas.

Kultūros centro patalpose veikė fotonuotraukų, drožinių, gėlių kompozicijų, iš vilnos veltų paveikslų, kompozicijų parodos, kurias organizavo vietos auksarankiai.

Muzikos, dainų ir šokių pynė

Puikią koncertinę programą Dūkštui pateikė visaginiečiai. Visi jų kolektyvai ir atlikėjai – profesionalaus lygio. Programą pradėjo grakštus Visagino kultūros centro šokių kolektyvas „Gervė“ (vad. D. Skusevičienė). Tęsė Visagino Česlovo Sasnausko muzikos mokyklos atstovai: solistai, duetai ir jų mokytoja V. Pimpienė. Visaginiečius keitė dūkštiečiai – miesto dainų ansamblis, Vytauto Kazėno ir Birutės Paukštienės duetas, Dūkšto mokyklos mokinių ansamblis (vad. A. Židanavičienė), J. Erlicko humoristinius kūrinius skaitė JurandasLaškovas. Neužmiršta Rojaus tema. D. Urbonienei ir A. Umbrasienei dainuojant dainą „Adomo obuolys“ (žodžiai Antano Ryliškio), scenoje pasirodė pats prof. Adomas Hrebnickis. Senas, nuo metų naštos sulinkęs, tačiau stūmęs sodo vežimėlį su didžiuliu ananasu ir publikai dalinęs tikrus obuolius.

Koncertinės programos vinis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos grupės absolventų pasirodymas, tarp kurių buvo dūkštiečių. Arijos iš populiarių operų, visiems gerai žinomos dainos nepaliko abejingų, publika jiems plojo atsistojusi.

Jau vakare, degant laužui, savo gyvo garso dainų koncertą dovanojo bardas K. Jakutis-Pagulbis su grupe, o šventę užbaigė legendinė „Jonio“ grupė iš Šiaulių. Kažkaip jau tampa tarsi tradicija, kad „Jonis“ vis groja Dūkšto jubiliejiniuose koncertuose. Švenčiant 150-metį „Jonio“ vyrai čia taip pat ūsus raitė, stygas gnaibė. Dūkšto padangę nušvietė ir fejerverkai, o ežerėlio bangomis dar ilgai ritosi jaunimo diskotekos garsai.

Autoriaus nuotr.