Viena aktyviausių rajono bendruomenių – Mielagėnų seniūnijos bendruomenė gerąsias žinias apie mūsų karštą plukdo ne tik rajono vandenyse, bet ir visoje Aukštaitijoje. Liepos 16 d. Vaikutėnuose vyko XII Rytų Aukštaitijos bendruomenių sąskrydis „Mano kraštas“. Šis, jau tradiciniu tapęs renginys būtent prieš 12 metų (2004 m.) pirmą kartą buvo surengtas Vaikutėnuose. Vėliau sąskrydžiai vyko Zarasų, Rokiškio, Ignalinos, Molėtų, Anykščių bei Utenos rajonuose. Šiemet bendruomenių entuziastai vėl rinkosi Vaikutėnuose, nes pernai šio miestelio bendruomenė tapo Rytų Aukštaitijos bendruomenių sąskrydžio šauniausiais. O kas gi šiemet tapo šauniausiais? Kur vyks XIII Aukštaitijos bendruomenių sąskrydis?
XII sąskrydyje dalyvavo vieni aktyviausių Ignalinos r. Vietos veiklos grupės nariai – Mielagėnų seniūnijos bendruomenės atstovai. Bendruomenė sąskrydyje gavo net du apdovanojimus. Jaudinanti, bet kartu ir labai atsakinga žinia ta, kad sąskrydžio metu mielagėniškiams perduota simbolinė „Gerumo paukštė“, kuri reiškia kad kitąmet XIII Aukštaitijos bendruomenės sąskrydis vyks Mielagėnuose. Beje, šis sąskrydis Mielagėnuose jau viešėjo 2007 m. Romučio Akinsko sodyboje, šalia Milašaičio ežero, talkinant visiems Mielagėnų medžiotojų klubo nariams.
Sąskrydžio organizatoriai svečiams parengė įvairiaspalvę programą, kuri, kaip pristatė Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas, susiliejo su miestelio švente. Renginio pradžioje pasirodė Utenos motociklininkų klubas „Ugnies ratas“, svečiai, sąskrydžio dalyvius pasveikino Utenos rajono meras Alvydas Katinas, Seimo narė Milda Petrauskienė. Pasidžiaugti bendryste į sąskrydį atvyko Utenos r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė, mero patarėjas Gintautas Petravičius, seniūnijų seniūnai, uteniškiai ir miesto svečiai.
XII Rytų Aukštaitijos bendruomenių sąskrydžio dalyviai į Vaikutėnus atvyko smagiai nusiteikę: renginio svečiai galėjo pasigėrėti šiaudinių skulptūrų parku, lauko gėlių puokštėmis, paskanauti siūlomų patiekalų, įsigyti medžio drožybos darbų, pasivaržyti rungtyse, kas šauniau pasirodys, ar kas taikliau pašaudys. Po komisijos vertinimo už geriausią prisistatymą apdovanota Sirutėnų k. bendruomenė, už puokštę – Mielagėnų k. bendruomenė, už gražiausią skulptūrą – Pačkėnų k. bendruomenė, už patiekalų įvairovę prizą gavo jungtinė Vyžuonų–Šiaudinių k. bendruomenė. Specialiu prizu už margaspalvį pasirodymą ir laimės akmenukus įvertinta Sprakšių k. bendruomenė. Pagrindinis prizas – „Gerumo paukštė“ ir garbė kitais metais organizuoti Rytų Aukštaitijos bendruomenių sąskrydį „Mano kraštas“ teko Mielagėnų bendruomenei.
Šventėje buvo galima paragauti karių virtos košės, parungtyniauti, pasigėrėti kinologų augintiniais, apžiūrėti kovinę techniką, apsilankyti šinšilų ūkyje. Vakare vyko rajono saviveiklininkų pasirodymai, koncertavo Lietuvos estrados grandai R. Dambrauskas, A. Čepas ir grupė „Parkas“.
Susigulėjus įspūdžiams, Mielagėnų seniūnijos bendruomenės pirmininkė Valė Švarcienė džiaugėsi netikėtu įvertinimu: „Važiavome pasižmonėti, o gavome aukščiausią įvertinimą. Šiaip kvietimą dalyvauti sąskrydyje gavome gana vėlai – paskutinę savaitę, tad nesitikėjome spėti kažką paruošti, juolab aš pati paskendusi artėjančios šventės Mielagėnuose rūpesčiuose. Taigi, visi kolektyviai nusprendė, kad mes važiuosime. Pasirengimo darbus užgulė Onutė Mačiulienė ir Aldona Černiauskienė, o mūsų 14 žmonių palaimino ir parėmė seniūnė Milda Bienilienė ir klebonas Marijonas Savickas. Įsirengę kiemelį „Mielagėnų kaimo sodžius“ tikrai nelikome nepastebėti. Žaginys, padabintas dobilais ir lauko gėlėmis, atnešė mums vieną laimėjimą, o smagūs bendruomenės nariai, Sauliaus Sveikausko drožiniai ir išskirtinės vaišės – šauniausios bendruomenės vardą. Mūsų vaišės išsiskyrė originalumu, turėjome milžiniško dydžio sūrį, kanapienės su spirgučiais, gausybę Romučio patiekalų, tarp kurių ir žemaitiškas kastinis. Tikrai buvo linksma ir smagu. Gal tik kiek liūdna, kad iš ignaliniečių tebuvome vieni. Tiesa, sąskrydyje dalyvavo ir Daugėliškio krašto bendruomenės nariai, tačiau jie kiemelio neturėjo, tik svečių teisėmis dalyvavo. Bet ir tai smagu!
„Gerumo paukštė“ – didžiulis įsipareigojimas, o gal įpareigojimas… Tik jau dabar žinau, kad labai didžiulis darbas. O kaip gi kitaip. Tik baigi vieną, žiūrėk, jau kitas laukia…“
IRVVG ir Daugėliškio krašto bendruomenės nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!