Labai atsiprašau lietuvių kalbos sergėtojų, kad vėl neparašiau „kvailį“, bet taip taisyklingai sakančių šią frazę nėra labai daug, tai gal nieko nesupykdysiu. O jei ką ir supykdysiu – pasiūlysiu įsijungti kokią nors komercinę (ar net ne komercinę) radijo stotį ir paklausyti, kaip ten vedėjai šneka. Apie skambinančius klausytojus net nekalbu.

Nors – dabar visi mokyti. Dabar visi diplomuoti. Žinote, kas toks Šekspyras? Teisingai, viešbutis. Taip radijo stoties M-1 viktorinoje atsakė vienas jaunuolis. Ši radijo stotis nieko dėta, kad yra tokių jaunuolių, o jaunuolis irgi niekuo dėtas, nes toks jau mūsų laikais mūsų švietimo lygis.

Nebaksnokite pirštais, Giedrius Pakalka – išimtis. Tokių kaip jis Lietuvoje – tik trys. Jų kasmet būna, įvairiose mokyklose, tai šen, tai ten. Jų vis atsiranda, nepaisant visų pastangų, dedamų mūsų sistemos, kad tokių nebūtų.

Praėjusią savaitę baigėsi pirmas priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Šiemet, tikimasi, aukštasis mokslas žengs dar vieną laiptelį laiptais, vedančiais žemyn: pirmą kartą stojantiesiems buvo įvestas minimalus balas: norinčiųjų tapti diplomuotais gydytojais, mokytojais, teisininkais balas turėjo būti ne mažesnis kaip du.

O dar kartais klausiam: kam reikėjo įvesti dešimties balų vertinimo sistemą vietoje penkių. Taigi labai paprasta. Anais gūdžiais laikais mokinys mažiausiai galėjo gauti vienetą, kaip tada sakydavo – kuolą. Dabar anų laikų kuolas atitinka šių laikų dvejetą. Ir tai jau yra pakankamas balas, leidžiantis tapti diplomuotu specialistu. Na, jeigu tavo pažymys mažesnis kaip du, tada jau atleisk, gyvensi be diplomo.

Aišku, nemaža dalis diplomuotų geriau jau eitų šunims šėko pjauti. Nelaimė yra patekti pas tokį specialistą. Baisiausi, žinoma, tokie gydytojai. Laimė, kad rajonuose tokių paprastai nėra, tai paprastai turtingų tėvų vaikeliai, gaunantys darbą sostinėje, ir gydytojais jie neilgai dirba, greitai skyrių vedėjais tampa – kad mažiau nugydytų.

O kitoks diplomuotas asilas – geriau?.. Nors gal be reikalo gyvulėlį įžeidinėju. Tiesiog – diplomuotas kvailys (žr. kaip parašyta pavadinime).

Kažin ar kas abejoja, kad nemažau dalis, jei ne dauguma, šiemetinių pirmakursių, gavę diplomus, pirmiausiai pasuks į darbo biržą. Toks jau kvailių priimtas kvailas įstatymas,  leidžiantis specialistui po aukštosios dar paatostogauti, gaunant šiokią tokią pašalpėlę. Kurie turi galvas – paprastai darbą susiranda dar bestudentaudami. Kas neturi – važiuoja į užsienį, girdi, ten galimybės didesnės.

Žmonės pasakoja, kad tokioje Norvegijoje lietuviai jau visas silkes, net dar nesužvejotas, išdorojo. Anglijoje lietuviams ir kitiems atvykėliams iš Rytų gali tekti lagaminus krautis.

Bet, ko gero, ne tai svarbiausia. Anksčiau mūsų purvasklaida nuolat aiškindavo, kaip Lietuvoje blogai ir kaip užsieniuose gerai. Dabar jau pasirodo pasakojimų apie tai, kad žmogus čia nieko neuždirbdavo, ir į užsienį išvažiavęs nieko neuždirba. Įsivaizduojate, pasirodo, kad kai nedirbi, niekur nemoka. Kitaip tariant, durnių ir bažnyčioje muša.

Visokiausios pašalpos užsieniuose didesnės, čia tai teisybė. Kokioje nors Anglijoje gatvėje nemokamai dešrelėmis maitina. Bėda tik, kad degtinė ten gerokai brangesnė. Bet šitam skystymėliui iš pašalpos visur užtenka, ir ten, ir pas mus.

Nenorintys dirbti visada ras pasiteisinimą: toks darbas man per sunkus, už tiek aš nedirbsiu, tegul patys dirba.

Nors gal ir teisūs tie, kurie darbo neranda. Na, negali žmonės rasti darbo pagal specialybę. Diplomą turi, o darbo negauna. Pavyzdžiui, pas mus net Ignalinoje, aš jau apie Mažulonis nekalbu, niekaip negali rasti darbo pagal specialybę tolimojo plaukiojimo laivavedžio diplomą turintis specialistas. Jis priverstas gyventi iš bedarbio pašalpos. Kur valdžia žiūri? Kodėl žmonėmis nesirūpina?