Keičiasi klimatas? Ypač šiais metais rajono gyventojai pastebėjo oro permainų pokyčius. „Tereikia užmerkti akis ir pasijusi kaip prie jūros. Nuo ankstyvo pavasario, turbūt, galima būtų suskaičiuoti ramias dienas, be „košiančio“ vėjo. Juk tai neįprasta mums“, – stebisi ignaliniečiai. Stiprūs vėjai pasiekdavo mus ir anksčiau, bet panašu, kad jie dabar kur kas stipresni ir dažnesni. O pasekmės – gana skaudžios.  Antradienio naktį Lietuvą siaubusi audra neaplenkė ir mūsų rajono.

Antradienio naktį stiprūs vėjai ir liūtys aplankė daugelį rajono gyvenviečių. Tai vienur, tai kitur nulaužti medžiai, išguldytas ūkininkų derlius, nors, išvengusieji to, jau paleido į darbą kombainus. Gana stipriai tą naktį kliuvo ir Kazokinei. Šis kaimas puikuojasi senomis savojo dvaro alėjomis, o tiksliau – išlikusiais parko alėjų fragmentais, kurie, be kita ko, yra kultūros paveldo objektai. Tik bėda ta, kad šimtmečius skaičiuojantys medžiai, įpratę gydyti save patys ir natūraliu būdu atsikratyti pažeistų ar ligotų šakų, būtent tokių stiprių vėjų metu ir atlieka tą generalinį švarinimąsi. Tos nakties rezultatai: stipriai ir didelėmis, ir mažesnėmis šakomis (ne šakelėmis) užgriauta pagrindinė kaimelio gatvė bei abu įvažiavimai į Kazokinę (vienas – nuo kelio Ignalina–Švenčionys, kitas – nuo Ceikinių kelio). Kadangi po medžiais eina ir aukštos įtampos laidai, kuriais keliauja elektra, tą naktį, lūžus daliai medžio, buvo visiškai nutraukti laidai nuo juos jungiančių stulpų. Laimei, žmonės nenukentėjo, pastatai – taip pat. Su ESO ir seniūnijos pagalba žmonės susitvarkys, bet kas gali garantuoti, kad toliau nebus sudėtingiau.

Medžiai gražūs ir įspūdingi, bet ar nebūtų reikalinga jų priežiūra. Suprantama, turėti savo arboristus per daug sudėtinga ir prabangu net ir saugotiniems medžiams, mat šis darbas labai brangus. Kaip kažkada MI sakė Aukštaitijos nacionaliniame parke medžius tvarkęs arboristas čekas Martinas Nemecas, net ir medžiams yra laikas gyventi ir laikas mirti, tačiau yra specialistų, galinčių tą laiką pailginti. Kita vertus, 2005 m. praūžusio uraganinio vėjo pasekmės tebestovi akyse ir dabar: kelyje link Mociškės (Antanų miškai) nuo pusės išlaužto, šipuliais išmėtyto,  paties brandžiausio ir sveiko miško hektarai.

Saugokimės patys, kiek tai gali priklausyti nuo mūsų.

Autorės nuotr.