Pranešta, jog liepos 10-ąją, Astravo AE atliekant reaktoriaus įrengimo bandymus, iš 2–4 m aukščio krito 330 tonų svorio agregatas, įvykio vieta aptverta, stebima ir ypatingai saugoma. Netoli Lietuvos statomoje atominėje elektrinėje pasikartojantys incidentai (jau trečias šiais metais) rodo, kad Lietuvos nuogąstavimai dėl jėgainės saugumo yra pagrįsti. Baltarusija vengia atsakyti į klausimus dėl saugumo, įsileisti stebėtojus ir tai kelia nerimą. Todėl Lietuva kartu su tarptautine bendruomenė stengsis daryti įtaką, kad saugumo reikalavimai būtų užtikrinti. Energetikos ministras Rokas Masiulis sakė, jog pasitvirtinus informacijai, kad Astravo AE nukrito montuojamo reaktoriaus korpusas, jis turėtų būti grąžintas gamintojui ir suremontuotas. Lietuvos vyriausybei kelia nerimą Minsko pareiškimai apie planus atominę elektrinę pastatyti kuo greičiau ir pigiau, taip pat žiniasklaidos informacija apie statybinių medžiagų grobstymą. Lietuvos teigimu, Baltarusija neužtikrina projekto, statomo vos 20 km nuo šalies sienos, saugumo.

Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad AE užtikrins aukščiausius saugumo standartus. Pirmąjį 1,2 gigavatų galios reaktorių Astravo AE planuojama baigti 2018-ųjų pabaigoje, o tokios pat galios antrąjį reaktorių – 2020 m. viduryje.

Apie incidentą Astravo AE pranešęs Baltarusijos opozicinės Jungtinės piliečių partijos atstovas ir aršus Astravo jėgainės kritikas Nikolajus Ulasevičius sako: „Kam mums antras Černobylis? Jo maža nepasirodytų ir Baltijos šalims“. Baltarusijos energetikos ministerija šįkart patvirtino Astravo AE buvus „neeilinę situaciją“. „Pagal gen. rangovo „Atomstrojeksport“ pateiktą informaciją, neeilinė situacija susidarė reaktoriaus korpuso saugojimo aikštelėje atliekant takelažinius darbus, perkeliant jį horizontalioje padėtyje“, – rašoma Baltarusijos energetikos ministerijos pranešime. Ministerija nurodo, kad projekto užsakovė – valstybinė įmonė Baltarusijos AE „nedelsiant pareikalavo iš gen. rangovo visų reikalingų dokumentų ir duomenų“. „Visapusiškai ištyrus „Atomstrojeksport“ Baltarusijos specialistams pateiktą informaciją, bus priimami atitinkami sprendimai.

„Vienintelis būdas išspręsti Astravo AE saugumo problemas – ją uždaryti“, – tvirtina Baltarusijos jėgainės kritikas N. Ulasevičius. Šis politikas pirmasis socialiniuose tinkluose paskelbė informaciją apie dar vieną incidentą šalia Lietuvos sienos statomoje Astravo atominėje elektrinėje. Jo paskelbta žinia netruko pasklisti vietos ir užsienio žiniasklaidoje. N. Ulasevičius sako, jog prieš paskelbdamas informaciją, įvertino, ar tai – ne provokacija. Tačiau abejonių neliko tuomet, kai pradėjus domėtis, šias žinias patvirtino dešimt skirtingų šaltinių.

 „Paslėpti informaciją šiandien labai sudėtinga, nes Astravo rajone per pastarąsias dvi savaites ši žinia paplito visur“, – teigė N. Ulasevičius. „Šaltinis yra žmonės, kurie dirba AE statybų aikštelėje. Šią informaciją aš gavau kažkur prieš dvi savaites, bet didelės reikšmės jai neteikiau, maniau, gal provokacija, dar kažkas, nepatikėjau. Aš dar kartą kreipiausi į pirmąjį šaltinį, jis patvirtino, kad tikrai taip buvo, įvardijo datą (sekmadienį, liepos 10 d.). Sako, kad tai buvo kažkoks bandymas (reaktoriaus korpuso perkėlimo) ir kad pirmadienį ruošėsi visa tai parodyti, dalyvaujant televizijai, bet pasitaikė toks nutikimas, o gal įsikišo Dievas, ir štai tokia situacija. Yra ne mažiau kaip dešimt liudininkų, aišku, šaltiniai anoniminiai, žmonės labai bijo, Baltarusijoje visi bijo, bet atsitikimas buvo ir aš tikiuosi, gausime oficialų patvirtinimą iš Generalinės prokuratūros, jie turės atsakyti į mano paklausimą. Lietuva jau du kartus buvo susirūpinusi dėl ankstesnių incidentų, o čia toks didelis atsitikimas.

Šis objektas yra visiškai uždaras, jis saugomas tiek ant žemės, tiek ore, jeigu kas nors norėtų fotografuoti. Mano šaltiniai – labai skirtingi žmonės, ne tik statybininkai, bet ir atvažiavę iš kitų regionų, kurie pakankamai drąsiai pasisakė, gavę patvirtinimą, kad jų pavardžių niekas neatskleis. Taip pat ir mūsų žurnalistai kreipėsi į Energetikos ministeriją, kitas instancijas, jos ilgai nekomentavo situacijos, sakė, išsiaiškins, pateiks informaciją. Pripažino buvus incidentą, tik įsprausti į kampą“.

N. Ulasevičius sako, kad Astravo gyventojai dėl incidentų AE pakankamai abejingi, kaip ir dėl visko, kas vyksta mūsų šalyje. Baltarusis pripratęs, kad už jį viskas daroma. Tai abejingumas ir politikoje, ir visuomeniniame gyvenime. Situacija tokia, kad jei patys baltarusiai nesugebės pasipriešinti, tai niekas nepasikeis.

N. Ulasevičiaus atstovaujama partija draugauja su Lietuvos opozicine konservatorių partija, kurios rinkimų kampanija irgi yra paremta kova su Astravo atomine elektrine. Tačiau tas bendradarbiavimas ne visada buvo toks.

„Kas dėl manęs, tai anksčiau bendradarbiavau su kai kuriais Lietuvos Seimo nariais, bet tai buvo kaip tik ne konservatoriai. Konservatoriai tuomet buvo valdžioje, o mes tada kovojome prieš visus tris atominių elektrinių projektus – Baltarusijoje, Kaliningrade, taip pat ir prieš jūsų Visagino atominės elektrinės projektą. Na, konservatoriai dabar opozicijoje, bet kažkas Užsienio reikalų ministerijoje arba iš kitų aukštų institucijų ant manęs griežia dantį. Manęs gi neįleido į Seimą (2012 m.), kur turėjo vykti konferencija su Tatjana Novikova „Baltarusija – Lietuva. Atominė kaimynystė“. O neįleido tada tikriausiai kaip tik konservatorių iniciatyva. Skundžiau tuos sprendimus Vilniaus teismui, tada mes su Tatjana laimėjome, bet kažkas iš jūsų aukštų pareigūnų, matyt, laiko nuoskaudą, neduoda ilgalaikių vizų. Ir niekas nieko neaiškina. Ne, ir viso gero“, – sako N. Ulasevičius.