Skip to content

Protingieji kurmiai Seime

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Tik kvailys gali pagalvoti, kad Seime vieni kvailiai sėdi. Žinoma, yra ten ir pinigus nusikaltėliams dalinančių profesorių ar šiaip pavėsiusių (nuo vienos seimūnės pavardės) piliečių. Bet dauguma seimūnų moka gyventi.

Jokiu būdu nesakau, kad mokantys gyventi yra sąžiningi žmonės. Lietuvoje tai ne sinonimai. Net gal atvirkščiai, ir, ko gero, ne veltui sakoma: „Nuo darbo nebūsi bagotas, tik kuprotas.“

Kalbininkai žodžio „bagotas“ irgi neleidžia vartoti, kaip ir „durnas“. Gal todėl, kad tarp kalbininkų bagotų nėra, bent jau man tokių neteko sutikti.

Bet grįžkime į Seimą. Kadaise, prieš porą dešimtmečių, buvo pasakojama, kad Seime egzistuoja tokia schema: jeigu Jonas pasiūlė kokio nors įstatymo projektą, Petras turi už jį balsuoti, ir tada Jonas balsuos už Petro projektą.

Kam tais laikais buvo reikalinga tokia nerašyta taisyklė? Priežastis labai paprasta. Sakysim, to Jono tėvas, sūnus ar žentas, ar tiesiog švogeris (dar vienas nevartotinas žodis, bet juk Lietuva, žinia, yra švogerių kraštas) turi kokį nors versliuką, kuriam Jono pasiūlytas įstatymas labai naudingas. O Petras savo giminėms pritaiko kitą įstatymą. Ir visi būdavo patenkinti.

Ar tokie gražūs giminiški papročiai išliko iki šių dienų? Nežinau, bet ne per seniausiai buvo toks nutikimas: Seimas priėmė gyvūnų ženklinimo įstatymą. Žaliai raudoni piliečiai džiūgavo: šunys, katės ir šeškai bus suženklinti ir žmonės nebeišmes jų iš namų. Šiaip jau buvo aišku, kad, atvirkščiai, žmonės skubės kuo greičiau atsikratyti nereikalingų augintinių, kad nereikėtų mokėti už ženklinimą. Taip, beje, šių metų pradžioje ir nutiko.

Pasakojama, kad šį įstatymą pasiūlė seimūnas, gana glaudžiai susijęs su mikroschemų importo verslu. Priduriama, kad į Lietuvą buvo atvežta ir parduota gana daug mikroschemų, todėl partija, kurios atstovas įstatymą sėkmingai pasiūlė, su dar didesniu triukšmu (štai kaip rūpinamasi žmonėmis) inicijavo to įsakymo atšaukimą.

Ar taip buvo iš tikrųjų ir kokia to seimūno pavardė? Purvasklaida (kitas paplitęs pavadinimas – melasklaida) apie tai nerašė. Sumokėjo ar, atvirkščiai, nesumokėjo? O gal tiesiog, kaip mūsuose apskritai įprasta, purvasklaida visada sveikina visokius draudimus, nes apie pažeidimus galima rašyti, o jeigu nedraudžiama – kas tave skaitys?

Švogerių verslas ne tik Seime klesti. Štai Susisiekimo ministerijoje kažkokios gudrios galvos sugalvojo, kad už eismo taisyklių pažeidimus vairuotojai priverstinai būtų siunčiami mokytis važiuoti slidžia kelio danga. Sakysim, važiuodamas kalbėjai telefonu – eik į kursus.

Kur logika – kaip susiję kalbėjimas telefonu ir važiavimas slidžiu keliu ? O kam ta logika, jeigu Lietuvoje vos penkios tokios aikštelės, o norinčių jose mokytis – na, ne tiek daug, o norėtųsi daugiau. Ir kas gali paneigti, kad chebrytė nesumokėjo, kam reikia, kad būtų įvesta tokia prievolė?

Atrodo, šiam ketinimui pasipinigauti nebus lemta išsipildyti, nes juo susidomėjusi STT rado jame korupcijos apraiškų. Bet kiek dar tokių ir panašių dalykų yra ir dar bus?

Beje, dėl seimūnų kyšių. STT sako, kad seimūnai ima. Po šimtą tūkstančių eurų. Ar tai daug? Pensininkams gal ir daug atrodys, bet juk seimūnams dalintis reikia. Nori, kad būtų koks nors įstatymas priimtas – reikia su partijos bičiuliais sutarti. Vienos partijos balsų paprastai neužtenka – reikia kažkam kitam duoti. Kam duoti – kam reikia, tas žino, manau, nė vienam skaitytojui neateis į galvą mintis nešti kyšį seimūnui.

Gražu būtų apsieiti Seime be kyšininkų ir kvailių. Kvailius atskirti galima – tai tie, kurie žinomi kvailiai, ir tie, kurie įkliuvo imdami kyšius – protingi neįkliūva. Kvailius išsirinks tie, kurie patys tokie. Kiti išrinks protingus kyšininkus. Išeina, kad mums vėl teks gyventi taip, kaip iki šiol. Na, kiek dabar ten protingų ir neimančių? Net statistika tai nutyli.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje