Iki šiol smarkesni vėjai rajoną aplenkdavo. Vėtros, gimusios pajūryje, šliauždamos per Lietuvą daugiausia eibių prikrėsdavo Žemaitijoje, vidurio Lietuvoje, o kol ateidavo iki mūsų rytinio pakraščio, tarsi išsikvėpdavo, pavargdavo ir baigdavosi nebent smarkesniu lietumi. Tačiau praėjusią savaitę vėjai dukart apgnaibė ir mus, pridarydami ir žalos, ir rūpesčių.

Ketvirtadienio pavakary vėtra pasirinktinai pasidarbavo keliose vietose. Pirmiausia prilaužė medžių aplink Ignalinos miesto kapines ir pačiose kapinėse, nors tik dėl laimingo atsitiktinumo, virsdami nulaužti medžiai nė vienos kapavietės nesudarkė. Penktadienį miesto seniūnija viską sutvarkė, kaip ir Budriuose, kur buvo prilaužyta itin daug šakų. Ten gatves teko net traktoriumi šluoti. Pasak seniūno Valentino Rumbučio, seniūnijos prašymu geležinkeliečiai prieš pat vėtrą nupjovė supuvusius medžius parke tarp geležinkelio stoties ir buvusios kadaise geležinkeliečių parduotuvės. Antraip juos, ko gero, vėtra būtų paguldžiusi. 

Bene įspūdingiausias vėtros paliktas pėdsakas – prie Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Ten vėjas iš kelmo nulaužė didžiulį ąžuolą, kurio skersmuo siekia arti metro, o aukštis daugiau nei 20 m. Vėlgi laimei, ąžuolas virto į daržus ir žalos nepadarė. Jei į priešingą pusę, veterinarijos pastatą būtų padalijęs pusiau. Įstaigos viršininkas Laimutis Ragaišis juokauja, kad vėtra nulaužė dalį miesto istorijos. Mat tas ąžuolas, kaip ir kiti ten esantys, mena Ignalinos palivarko laikus, jie tuomet, matyt, ir buvo sodinti. Ignoto Kaminskio palivarkas buvo pavadintas Ignalinka, nuo jo vėliau ir miestas gavo pavadinimą. O anksčiausiai šis vardas, turimomis žiniomis (yra dokumentas) paminėtas 1842 m. Tad tikėtina, kad ir neatlaikiusiam vėtros ąžuolui buvo arti dviejų šimtų metų.

Ko gero daugiausia žalos vėjas padarė ESO elektros tinklams. Atskiruose miesto rajonuose elektra tik epizodiškai buvo tiekiama tiek ketvirtadienio vakare, tiek penktadienio ryte.

Penktadienį į redakciją paskambino Maleišių k. (Linkmenų sen.) gyventojas Jonas Guiga. Kvietė atvykti ir pažiūrėti, ką vėtra padarė jo sodyboje. Aplink ją auga seni klevai. Pasak Jono, dar senelis sakydavo – saugokit klevus, jie nuo žaibo sergėja. Tačiau nuo vėtros neapsaugojo. Ant tik pernai nauja danga apdengto stogo nukrito vieno klevo nulaužta viršūnė, kito klevo storos šakos. Sulaužė dalį naujo ekologiško šiferio. Abu klevai yra dvilypiai, todėl pavojingi, greičiau skyla vėjyje. Po audros vienas klevas taip ir skilo pusiau. Aišku, kad dar vienos tokios audros klevai neišlaikys, juos reikia pjauti. Bet vėl galvos skausmas – kaip? Mat reljefas nelygus ir didesnis bokštelis privažiuoti negali. Gražiai tvarkomos sodybos kieme tarsi po karo. Krūvos šakų, perpus perlaužta eglė, apgadintas ūkinio pastato stogo kampas, nutraukti elektros laidai…

J. Baltakio ir L. Raginytės nuotr.