Kelis dešimtmečius rajone vykstanti medžiotojų ir žvejų šventė – vienas iš susibūrimų, turinčių didžiausią ratą ištikimų gerbėjų. Vasarai persiritus į antrąją pusę, tiek medžiotojai ir žvejai, tiek jų šeimų nariai ir šiaip prijaučiantys pradeda gyventi šventės laukimu. Šiųmetė tradicinė medžiotojų ir žvejų šventė pateikė daug naujovių, netikėtų staigmenų bei paliko jų dar ir ateinantiems metams, idant smalsumas visus kirbintų iki pat 2017-ųjų liepos paskutiniojo savaitgalio. Skamba turbūt neįtikėtinai, tačiau tokie susibūrimai – vieni turtingiausių informacijos ir žinių gausa. Jei įprastoms šventėms labai svarbu šventės scenarijus ir vedantieji, vaizdingos kalbos ir programa, skirta žiūrovų linksminimui, tai šiai šventei svarbiausia – gera visų nuotaika, griežta, bet nematoma organizatorių „ranka“, ką puikiai jau antrus metus iš eilės įvaldę „Girelės“ nariai, ir galimybė visiems laisvai bendrauti.

Šeštadienio rytą tradiciškai sugužėjo visi į antruosius medžiotojų ir žvejų namus – Vaišniūnuose esantį urėdijos informacinį centrą, o tiksliau – Švoginos upelio kilpą. Šiemet kiek kukliau, išsirikiavo vietoj įprastų 11 vos 8 būrelių nariai: „Mielagėnų-1“, „Didžiagirio“, „Dysnos“, „Birvėtos“, „Girelės“, „Padysnio“, „Lūšies“, ir „Miškininko“.

Svečiai iš Utenos „Ažugirio“ medžiotojų būrelio iškilmingai medžioklės rago garsais paskelbė šventės pradžią. Į savo šventę susirinkusius rajono medžiotojus ir žvejus pasveikino juos jungiančios draugijos rajono skyriaus medžioklės žinovas-žuvininkas Darius Berlinskas. Beje, tai pirmoji Dariaus, šias pareigas einančio vos 4 mėn., organizuota šventė, tad natūralu, jog su nauju žmogumi, ateina ir naujos taisyklės, tradicijos. Draugijos pirmininkas, Ignalinos miškų urėdas Alfredas Aškelėnas pirmiausia tylos minute pakvietė pagerbti šiais metais amžino poilsio iškeliavusį šios šventės sumanytoją ir organizatorių Stanislovą Mateiką.

Praėjusių metų nugalėtojams – „Girelės“ vyrams iškėlus vėliavą, pažiro sveikinimai ir dovanos. Kalbėjęs A. Aškelėnas, pakėlęs akis į besiniaukstantį dangų, visiems priminė, kad jaudintis nėra ko, nes nei medžiotojams, nei žvejams niekada nebūna blogo oro. „Džiaugiuosi ištikimais mūsų draugijos nariais ir jų šeimomis, draugais, čia susirinkusiais. Ši šventė – tai puiki galimybė susitikti visiems drauge, pasidalyti per metus įgyta patirtimi, naujovėmis, žiniomis, išgyventais nuotykiais. Ta pačia proga noriu pakviesti visus medžiotojų ir žvejų būrelius dar stipriau įsilieti į visuomeninį gyvenimą ir skleisti kuo geresnes žinias apie medžiotojus ir jų veiklą. Gal ne visi žinote, bet štai „Miškininkai“ šiemet atstatė kaimo kryžių. To vieni kaimo žmonės nebūtų sugebėję padaryti, o medžiotojai gražiai įsiliejo į bendruomenę ir paliko prasmingą pėdsaką šioje žemėje. Bene pažangiausi šioje srityje yra „Mielagėnų“ būrelio nariai. Lai neatsilieka ir kiti. Geros nuotaikos ir puikios visiems šventės“, – linkėjo A. Aškelėnas. Iš tiesų  norėtųsi papildyti A. Aškelėną ir pasakyti, kad itin bendruomeniški yra ir „Padysnio“ medžiotojai, nuolat dalyvaudami Meikštų apylinkių visuomeniniame gyvenime. Sekdama A. Aškelėno mintį, noriu priminti ir su a. a. Stanislovu iškeliavusias idėjas, pasigautas praėjusių metų šventėje. Siūlyta paįvairinti rungtis, padaryti šeimyninių rungčių bei rungčių moterims (tarkim kočėlo mėtymas į taikinį), pasiilgta Medžiotojų kiemelių vertinimo, siūlyta įtraukti ir visų praėjusių metų kiekvieno būrelio veiklos pristatymą (metraščiai, nuotraukos ir t. t.), trofėjų apžiūras. Tai būtų ne tik įdomu, bet ir teisingiau, skelbiant Metų medžiotojų medžiotojus ir žvejų žvejus – Metų gamtos globėjus!

Nuolatiniu šventės dalyviu jau tapęs rajono mero pavaduotojas Gintautas Kindurys Dėkojo medžiotojams ir žvejams už iniciatyvą, už glaudų bendravimą tarpusavyje ir su visuomene bei pastangas visiems parodyti, kad medžioklė – nėra vien laimikio parnešimas į namus, medžioklė ir žvejyba – tai kompleksinė veikla, reikalaujanti labai daug žinių, bei apimanti daugybę esminių sričių. Gražių linkėjimų šventės dalyviams išsakė ir kiti svečiai.

Po oficialių kalbų visi išskubėjo kas kur: kas prie šaudymo palapinės, kas prie Dringio (ruoštis žvejybos rungčiai). Kai jau nusivylimas dėl Aplinkos ministro draudimo šaudyti į lėkštutes buvo beužtemdęs dalį šventės, netikėtai atrasta nauja, iki šiol nepraktikuota pramoga šventėje – Šaudymas iš skriemulinio lanko. Lietuvos šaudymo iš lankų čempionas Mindaugas Baranauskas ne tik demonstravo šaudymo iš lankų meną, skaitė mini paskaitas besidomintiems, bet leido ir patiems išbandyti jėgas šaudant iš lanko. Vėliau net buvo organizuotos ir šaudymo varžybos. Smagu buvo žiūrėti, kaip vyrai, pirmą kartą paėmę į rankas lanką, po kelių šūvių šaudė lyg būtų gimę su lanku. Tikri medžiotojai!

O tuo metu žvejai Dringio platumose viliojo žuveles, daugiausia žinių turintys kovėsi prie testų. Vėliau vyrai raumenis miklino ir vikrumą demonstravo rungtyse, pavadintose „Kas toliau“ ir „Kas greičiau“, o paskui jungtinės vyrų ir vienos moters komandos traukė virvę. Dangus išsigiedrijo, ir nors aplink visur laistė lietutis, Vaišniūnus aplenkė ir leido adrenalinui, emocijoms ir gerai nuotaikai paimti viršų.

Šiemet Dringio gelmės sėkme apdovanojo „Mielagėnų“ žvejus, sužvejojusius 1,713 kg žuvies. Daugiausia tądien žuvelių užkibo Vytautui Bieliniui („Birvėta“), o didžiausia žuvis – Rimui Jurgelėnui („Birvėta“). Taikliausias šaulys – Vytautas Saikauskas (40 taškų), o taikliausias lankininkas – Darius Berlinskas („Dižiagiris“). Šaudymo rungtyje nugalėjo „Birvėta“. Testą šiemet geriausiai atliko „Girelės“ atstovas. Rungtyje „Kas toliau“ reikėjo į tolį mesti kaladę, o rungtyje „Kas greičiau“ reikėjo šokliuoti maiše. Palaikymo šūksniai ir patarimai bei pamokymai kažkam tikrai padėjo.  Toliausiai kaladę numetė „Lūšies“, vyrai, o vikriausi pasirodė „Girelės“ vyrai.

Susumavus visus rezultatus, 2016 m. medžiotojų medžiotojais ir žvejų žvejais – Metų gamtos globėjais antrus metus iš eilės tapo „Girelės“ būrelio medžiotojai ir žvejai, kuriems atiteko pereinamasis prizas ir dar šūsnis padėkos raštų ir rėmėjų dovanų. Antrąją vietą šiųmetėje šventėje užėmė „Birvėtos“, trečiąją – „Didžiagirio“ būreliai.

Kaip visada nestigo vaišių, smagios muzikos, kalbų ir kalbelių, šokių bei maudynių. Visą šventę įgarsino ir dalyvius linksmino Vacys Macys. Nors mintis labiau tiktų krepšiniui, bet juk galima ir pažaisti su vaizduote ir priderinti ją mūsų medžiotojams – viską žinai, viską moki, tačiau nepataikai – laikas tapti treneriu!

Taiklių visiems ateinančių metų ir… nei žvyno – nei uodegos, nei tauko – nei plauko! Iki kitų metų!

Autorės nuotr.