Lietuvė, pažinčių svetainėje susipažinusi su „simpatišku vidutinio amžiaus užsieniečiu, gyvenančiu Jungtinėje Karalystėje“, jautėsi kaip ant sparnų. Vyriškis ją apipylė švelniais žodžiais, prisipažinimais meilėje ir pažadais vesti. Prie suskilusios geldos ji liko, kai už siuntinį, į kurį esą įdėta daugybė brangių daiktų, buvo paprašyta susimokėti apvalią sumą.
Vos sumokami pinigai, mylimasis dingsta
Moteris buvo užsiregistravusi svetainėje darnipora.lt, kurioje registruojasi žmonės, besiskelbiantys, kad ieško rimtų santykių. Svetainėje rašoma, kad užsiregistravęs žmogus turi užpildyti psichologo sudarytą testą, kuris atskleidžia tikrąjį žmogaus charakterį ir poreikius. Užpildžius registracijos formą, sistema atrenka labiausiai tinkančius partnerius pagal charakterių, vertybių bei seksualinį suderinamumą.
Natūralu, kad migracijai vis labiau tampant norma, vyrai ir moterys savo antrosios pusės ieško ne tik tarp savo tautiečių, bet ir svetur. Būtent ant tokio vyro ir užkibo lietuvė. Ją sužavėjo apie save nebūtus dalykus pasakojantis ir aukso kalnus žadantis britas.
Rožinės ateities viltys sugriuvo, kai paaiškėjo, kad pažinties ieškantis vyras – gudrus, moterų psichologiją puikiai išmanantis sukčius. Rožinės ateities viltys sugriuvo, kai paaiškėjo, kad pažinties ieškantis vyras – gudrus, moterų psichologiją puikiai išmanantis sukčius. Jis veikė pagal labai gerai apgalvotą ir nušlifuotą apgavystės schemą, kuri užsienio pažinčių svetainėse jau seniai paplitusi ir daugybė įkliuvusių moterų apie tokius atvejus įspėja kitas. Sukčiai, iki tol apgaudinėję trečiųjų šalių moteris, panašu, susidomėjo ir Lietuva.
Pirmiausiai naujas gerbėjas įsiprašo į draugus socialiniame tinkle ir, pradėjęs bendrauti, stengiasi įgauti moters pasitikėjimą, daug pasakoja apie save: pavyzdžiui, kaip šauniai gyvena Londone, kokį puikų darbą turi, prisipažįsta, kad pažinčių ieško ne pramogai, bet rimtiems santykiams. Galiausiai pradedamas planuoti susitikimas, todėl atrodo normalu, kad vyriškis paprašo moters telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir net namų adreso.
Kai ši informacija išgaunama, gerbėjas džiaugsmingai praneša, kad moteriai kaip savo meilės įrodymą išsiuntė siuntinį, kuriame daug brangių daiktų. Taip pat atsiunčia kurjerių kompanijos duomenis, prisijungimo slaptažodį prie jos svetainės, kad moteris pati galėtų sekti siuntinio kelią, ir supakuoto siuntinio nuotrauką.
Netrukus moteris gauna elektroninį laišką iš kurjerių kompanijos, kuris ją gerokai nustebina. Laiške teigiama, kad siuntinys įstrigo kitos šalies, dažniausiai Malaizijos, muitinėje ir kad pajudėtų toliau, reikia susimokėti kokius nors mokesčius arba baudą už draudžiamus siųsti daiktus, pavyzdžiui, pinigus.
Vienos moterys, įvertinusios, kad siunčiamų daiktų suma gerokai viršija prašomą sumokėti sumą, tai padaro be jokių abejonių, kitos – įkalbėtos savo įsivaizduojamo mylimojo, kuris, jai atlikus šį veiksmą, iš karto dingsta.
Dar nesimatė, o jau žada vesti
Štai kokia istorija pasidalino viena užsienietė, užsiregistravusi svetainėje, kurioje renkasi tam tikrus pomėgius turintys žmonės. Moteris nesiskelbė ieškanti antrosios pusės, todėl nustebo, kai į draugus „pasibeldė“ visai nepažįstamas vyras.
Jis prisistatė jūrų inžinieriumi, pasakojo, kad yra darbe labai užimtas, todėl negali dažnai plepėti internetu, bet norintis pasakyti, kad moteris jam patinka. Taip pat jis jos paprašė išlaikyti santykių slaptumą, t. y. pasiūlė apsikeitinėti tik žinutėmis, kurių niekas daugiau nematys, nes nenorintis socialiniuose tinkluose kitiems atskleisti savo tapatybės.
„Mes pradėjome bendrauti, jis rašė daug gražių žodžių ir net pareiškė norintis mane vesti. Aišku, tuo nepatikėjau ir apskritai toks jo ketinimas atrodė keistas. Mes bendravome vos du mėnesius ir dar nebuvome susitikę. Kartą jis parašė, kad darbo reikalais porai mėnesių turi išvykti, o kai grįš, mes būtinai susitiksime.
Taip pat pranešė, kad išsiuntė man siuntinį, kuriame brangus žiedas su deimantu ir į nešiojamą kompiuterį įdėti 5 tūkst. svarų (beveik 6 tūkst. eurų). Nors pinigus tokiu būdu siųsti draudžiama, kompiuteryje skeneris jų neužfiksuos. Man tai vėlgi buvo keista – kam šitaip rizikuoti, jeigu daug paprasčiau pinigus tiesiog perversti per banką“, – patirtimi dalinosi apgauta moteris.
Po kurio laiko ji gavo kurjerio laišką, kuriame buvo nurodyta, kad jai išsiųstas siuntinys iš Londono, tačiau jis sulaikytas muitinėje prie Malaizijos sienos, kadangi jame rasta pinigų. Todėl reikia sumokėti baudą, kuri siekia beveik 600 eurų.
„Susisiekiau su savo gerbėju ir pranešiau, kad dėl siuntinio turiu problemų, tačiau šis pradėjo teisintis, kad dabar yra užmiestyje, ryšys čia blogas, bankai toli ir artimiausiu metu jis nieko negalės padaryti. Todėl paprašė baudą sumokėti manęs, o vėliau esą viską sutvarkys.
Blogas ryšys? Suabejojau. Anksčiau jis atsakydavo į žinutes kasdien ir nesiskundė dėl ryšio. Vis dėlto paskambinau į kurjerių bendrovę, kurios kontaktai buvo nurodyti elektroniniame laiške. Man buvo nurodytas sąskaitos numeris ir žmogaus, kieno vardu yra ši sąskaita, pavardė. Jis buvo pristatytas kaip kompanijos atstovas“, – dalinosi apgautoji.
Akivaizdu, kad tie 600 eurų nieko nereiškia lyginant su esą siuntinyje esančia pinigų suma. Todėl ne viena susigundo sumokėti netgi kur kas daugiau, o vėliau graužiasi nagus, praradus savo santaupas.
Štai viena moteris prisipažino sumokėjusi už tariamą dokumentų tvarkymą dėl siuntinio net 1800 eurų ir tik kai atėjo dar 5000 eurų sąskaita, atsipeikėjo. Tik dalis moterų iškart nepatiki savo gerbėjo žodžiais ir patikrina situaciją pasitelkusios policiją. Tuomet ir paaiškėja, kad jokio siuntinio nėra.
„Meilės“ laiškai
Kai moteris paviešino savo pasakojimą socialiniuose tinkluose, atsišaukė ir kitos to paties asmens apgautos moterys. Jos paviešino ir gautus iš vyriškio laiškus. Štai keletas iš jų: „Brangioji, linkėjimai iš Velso, nuo Pietų jūros. Tiesiog norėjau parašyti, kad jau atvykau į darbo vietą. Kaip tau sekasi? Brangioji, čia labai šalta, bet nesijaudink, aš turiu šiltų drabužių. Ką tik gavau prisijungimus prie siuntinio, kurį tau išsiunčiau, užsakymo. Persiunčiu tau juos. Čia siuntiniai neskenuojami, todėl siunčiu ir pinigų. Brangioji, rūpinkis savimi ir būk palaiminta. Myliu tave amžinai. Bučiuoju“. „Brangioji, ši pažintis man tokia svarbi, kad nusprendžiau tau padaryti dovaną. Siuntinys turėtų atkeliauti po 2–3 dienų. Pranešk, kai jį gausi. Visada tavo, tačiau dabar turiu bėgti, liko vos keletas minučių iki skrydžio. Susisieksiu su tavimi, kai tik atskrisiu“.
Psichologo komentaras
Psichologas Gediminas Navaitis teigė, kad bet kokį būdą pasirinkę sukčiai, naudodamiesi žmonių naivumu, naudoja labai panašią schemą. Iš pradžių pažadami labai dideli pinigai, o po to kažkodėl prašoma nedidelės sumos. Nors sveikas protas turėtų įspėti, kad kažkas čia negerai, jau jaučiant kišenėje įsivaizduojamą milijoną net minties nekils nesumokėti prašomų 100 eurų. Jums bus negaila net ir 100 tūkst. iš to milijono.
„Kadangi čia turime šiek tiek naują – pažinčių – sritį, reikia nepamiršti, kad internetas yra tik techninė priemonė. Ir jeigu mes susipažinome internete, pirmiausiai yra anketos, nuotraukos, kurios gana daug apie jus ir mane pasako. Tada mes galime ką nors pasitikslinti susirašydami. Iš esmės Lietuvoje užtenka trijų susirašymų, žmogui iš užsienio galėtume šią normą padvigubinti. Tuomet jau reikia susiskambinti ir susitikti. Jeigu kuri nors pusė vengia tiesioginio kontakto, tai reiškia, kad jos ketinimai nėra rimti. Internetinės pažinties tikslas, ieškant antrosios pusės, yra susitikimas. Ir nėra reikalo susirašinėti porą mėnesių. Tai nieko nepakeis.
O kaip teisingiausia būtų elgtis šiuo konkrečiu atveju? Moteris turėtų pranešti tam žmogui, kad siuntinys įstrigo, ir jo pasiteirauti: ar jis galėtų ką nors padaryti, kad jis vis dėlto jai būtų pristatytas, o gal jis galėtų atvažiuoti ir jie kartu siuntinį pasiimtų. Siuntinius laiko mėnesį, taigi laiko suplanuoti kelionę tikrai užtektų. Tuomet viskas ir paaiškėtų“, – sakė psichologas.
Parengta pagal spaudą
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!