Rugpjūčio 17 d. suėjo metai, kaip Amžinybėn išėjo literatė, ilgametė MI „Literatų svetainės“ bendradarbė Skaistė Žalnieriūnienė. Ta proga rajono literatų klubas „Lelija“, kurio nare buvo ir Skaistė, surengė jai skirtą prisiminimų vakarą. Kartu buvo pristatyta poetės vaikų išleista jos eilėraščių knyga „Nemigo naktys“.

Temą pristatė Viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė. Toliau vakaro dalyviai, sėdėdami prie arbatos, laisva forma prisiminė savo susitikimus, bendravimo akimirkas su Skaiste. Kalbėjo Agota Ramutė Rimšelienė, Dalia Savickaitė, Elena Umbražiūnienė, Liudgarda Savickaitė. Kiti (Rima Skunčikienė, Danutė Balinskienė) skaitė Skaistės eilėraščius, Pranas Kristanavičius perskaitė savo, specialiai šiai progai sukurtas, eiles. Šių eilučių autorius prisiminė poetės itin aštrų kritinį požiūrį į savo kūrybą. Nebuvo nė vieno atvejo, kad perdavusi eilėraštį redakcijai, ji nepaskambintų bent kartą ir ko nors netaisytų tekste. Neretai ilgi svarstymai kildavo net dėl kablelio – reikia jo šioje eilutėje, ar nereikia.

Mokytoja Irena Šaltienė žavėjosi Skaistės vaikų – Sauliaus ir Inesos – savo lėšomis išleista knyga. „Ši knyga – geriausias jai paminklas. Ne kapinių paminklas, o ši knyga, tad garbė vaikams, ją išleidusiems. Ačiū ir bibliotekai, surengusiai šį vakarą. Mes visi esame dažnai vieniši, tarsi kažkokių nematomų jėgų atskirti vieni nuo kitų, tad toks labai reikalingas“, – sakė I. Šaltienė.

460 puslapių „Nemigo naktys“ išleista tik 41 egzemplioriaus tiražu, todėl jos pardavime nebus, knygą galima paskaityti tik bibliotekoje. Leidėjų (vaikų) valia po vieną knygą padovanota abiejų laikraščių redakcijoms. Knygoje sudėti visi eilėraščiai, kokie buvo rasti Skaistės archyve, sudėti neskirstant eilių pagal temas, tiesiog atsitiktine tvarka. Bemaž visos eilės rašytos jau nepriklausomybės metais, bet yra rašytų ir dar sovietmečiu. Pirmajame puslapyje į skaitytoją tarsi kreipiasi pati poetė. Po jos portretu žodžiai: „Savo eilėraščius pavadinčiau „Nemigo naktys“, nes dažniausiai gimę nakties tyloje ir tik ryte užrašyti… Tai pasikalbėjimas su savimi, skaudančios sielos, kitiems negirdima dejonė…, sunkus džiaugsmas, ilgesys…“ Po dauguma eilių jų parašymo metų nėra, bet po kai kuriais parašyti metai ar tiksli data – metai, mėnuo, diena. Tai, matyt, poetei buvo svarbu, turėjo savą reikšmę, ženklą. 

Prisiminimų vakarą paįvairino Gintarės Lukijanskaitės dainos, renginyje dalyvavo Skaistės anūkas Džiugas Luneckas su drauge Vėjūne. Kaip sakė bibliotekos direktorė L. Aleknienė, dabar rengiama krašto kūrėjų literatų rinktinė, kurioje bus ir S. Žalnieriūnienės eilėraščių.

Autoriaus nuotr.