Skip to content

Paminėtos 27-osios Baltijos kelio metinės

Jonas BALTAKIS

Bemaž kiekviena tauta turi juodų datų, lėmusių tragišką jos likimą, lemtį. Mums viena tokių (o jų istorijoje buvo daug) yra rugpjūčio 23-oji. Šią dieną 1939-aisiais du diktatoriai Stalinas ir Hitleris (savo užsienio reikalų ministrų Molotovo ir Ribentropo rankomis) pasirašė nepuolimo sutartį, kuri Hitleriui atrišo rankas jau po savaitės užpulti Lenkiją ir pradėti Antrąjį pasaulinį karą, o Stalinui tų pačių metų rugsėjo 17 d. taip pat smogti lenkams į nugarą ir atplėšti gabalą jų teritorijos, o po 10 mėnesių okupuoti Baltijos šalis. Tokia eiga buvo numatyta prie sutarties pasirašytuose slaptuosiuose protokoluose. Tad ši data – Lietuvos valstybės laidotuvės ir jos prisikėlimas po pusės amžiaus. Mat 1989-aisiais, minint sutarties 50-metį, lietuviai, latviai ir estai išėjo į Baltijos kelią ir tuo pasauliui parodė savo siekius būti vėl laisvais. Šios svajos mums išsipildė gana greitai, jau po pusmečio, 1990 m. kovo 11-ąją. Tad rugpjūčio 23-oji yra ne tik Juodojo kaspino, bet ir Baltijos kelio diena, kuriuo atėjome į laisvę.

Antradienį paminėti šią datą miestelėnai sukviesti į mažąją estradą Kultūros ir sporto centro kiemelyje. Renginio vedėjas Eimantas Ramanauskas, o vėliau ir rajono vicemeras Gintautas Kindurys trumpai priminė istoriją, iškovotos laisvės kainą ir linkėjo, kad tokie įvykiai daugiau nepasikartotų. Po šios trumpos oficialios įžangos atėjusių laukė nelauktai puikus koncertas, kurį dovanojo Salako romantinės muzikos ansamblis „3 in 1“ („Trys viename“). Nelauktai puikus, nes šis iki šiol nežinomas Rasos Lukošiūnaitės vadovaujamas ansamblis buvo malonus mums atradimas. Salakiečiai dainuoja lietuviškus ir kitų šalių romansus. Kolektyve dvi solistės ir du muzikantai, tai kodėl trys viename? Svečiai tai paaiškino taip: „Mes esame labai romantiški ir stengiamės skambėti kaip vienas“. Pavadinimą ansambliui davė… kava „3 in 1“. Jo nariai pristatomi labai originaliai, kaip kavos gėrimo komponentai: kava – tai Audronė, pienas – Rasa, cukrus – Osvaldas, o puodelis – Rimvydas.

Susirinkę ignaliniečiai svečiams negailėjo plojimų, o baigiantis renginiui paprašė pakartoti vieną iš dainų „Jei ne auksinė vasara“. Šios dainos yra du variantai – tremtinių ir partizanų, dainuotas antrasis variantas. Ją dainuojant, publika atsistojo ir, kaip Baltijos kelyje, susikabinę rankomis kartu dainavo.

Autoriaus nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje