Visai neseniai Ignalinos rajono ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje pacientus priiminėti pradėjo naujas (tiesa, čia dirbęs maždaug prieš 5-erius metus) gydytojas oftalmologas Jonas KRETKOVSKIS. Naujiena ir tai, kad kone drauge su gydytoju atvyko ir pati moderniausia, šalies Rytų regione net nematyta akių ligų diagnostikos įranga, leidžianti ne tik profilaktiškai patikrinti žmogaus regėjimų, nustatyti pakitimus, ligas, bet diagnozuoti ir kone baisiausią, nepagydomą akių ligą – glaukomą.

Kalbamės su gydytojais oftalmologais Jonu KRETKOVSKIU ir Rimu JAKŠTU.

Akyse – kasdienio gyvenimo kokybė

Akys – svarbiausias mūsų jutimo organas, per kurį gauname net iki 90 proc. visos informacijos. Geras regėjimas tiesiog būtinas atliekant daugelį mums įprastų kasdienių darbų – vairuojant automobilį, dirbant kompiuteriu, skaitant, sportuojant ar tiesiog tvarkantis namuose. Dėl prasto regėjimo didėja nuovargis, padažnėja nelaimingų atsitikimų ir t. t. Bet svarbiausia,  suprastėjęs regėjimas labai pablogina kasdienio gyvenimo kokybę.

Visuotinė kompiuterizacija tikrai padidino skaičių tų žmonių, kurie skundžiasi akių nuovargiu, išsausėjimu, paraudimu ar net uždegimu. Ilgalaikis sėdėjimas prie kompiuterio akims yra tikrai ne į sveikatą. Nuolat žiūrint į vieną tašką, kyla akių raumenų spazmų, slopinamas mirksėjimo refleksas, todėl akys sausėja. Reikia nepamiršti, kad dirbant kompiuteriu, svarbu ne tik turėti tinkamus akinius, bet ir būtina daryti pertraukas, pamirksėti, nežiūrėti ištisai tik į ekraną. Reikia pasirūpinti, kad būtų tinkamas vietinis ir bendras apšvietimas, ekrano centras – žemiau akių linijos, o atstumas nuo jo iki akių – ne mažesnis kaip 40–45 cm.

Vyresniame amžiuje regėjimui gresia ir daug sunkesnių ligų – pirmiausiai katarakta, glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija. Organizmui senstant, sensta ir akys, jose vyksta daug negrįžtamų pakitimų. Vyresni žmonės gydytojams neretai skundžiasi, kad vaizdus regi lyg per miglą, mažėja regėjimo lauko apimtis, kartais jame atsiranda ratilų, šešėlių, matomas blykčiojimas ar kiti keisti dariniai. Šie pojūčiai gali būti pirmieji labai rimtų akių ligų požymiai. Todėl labai svarbu reguliariai tikrintis regėjimą pas akių priežiūros specialistą, kad šios problemos būtų nustatytos kuo anksčiau. Gydytojų teigimu, net jei žmogus niekuo nesiskundžia – nuo 40 metų amžiaus kartą per metus būtina apsilankyti pas akių ligų gydytoją.

Naujausio modelio įranga

Ignalinos ligoninės Konsultacinės poliklinikos oftalmologo kabinetas nuo šiol yra aprūpintas moderniausia naujausio modelio kompiuterine įranga, kuri reikalinga kasdieniam darbui. Yra net keli prietaisai. Vienas jų – refraktoriumas, kuris labai tiksliai nustato žmogaus akių refrakciją. Taip pat įgytas ir kompiuterinis tonometras akių spaudimui matuoti nekontaktiniu būdu, greitai ir neskausmingai.

Šiuo prietaisu tikrinami beveik visi pacientai, nes labai svarbu laiku diagnozuoti, pastebėti tokią akių ligą kaip glaukoma. Tiesa, dirbant su šiais prietaisais, galima ne tik laiku diagnozuoti ligą, bet ir stebėti jau sergančius pacientus, sekti gydymo efektyvumą.

Glaukoma – viena pagrindinių negrįžtamą aklumą sukeliančių ligų. Nuo 40 metų amžiaus žmogui būtina bent kartą per metus, net ir tiems, kurie niekuo nesiskundžia,  pasitikrinti akių spaudimą. Akių spaudimas – vienas iš faktorių, įspėjančių apie galimą klastingą ligą.

Dar vienas prietaisas skirtas akipločio – matymo erdvėje tyrimui. Šis tyrimas taip pat labai svarbus glaukomos profilaktikai bei gydymo efektyvumo stebėjimui.

Kuo anksčiau diagnozuojama glaukoma, tuo ilgiau galima palaikyti esamų regėjimo funkcijų stabilumą, pristabdyti glaukomos vystymąsi. Nors prarastų funkcijų, deja, nustatyti neįmanoma. Užfiksavus vėlesnėse stadijose ligą, regėjimas jokiu gydymu nepagydomas.

Gydytojų teigimu, kabinete turima įranga – joks stebuklas. Tokią įrangą, na, gal ne tokią modernią, privalo turėti kiekvienas konsultacinis oftalmologų kabinetas.

Gydytojas R. Jakštas – ne tik gydytojas oftalmologas, bet ir įmonės, kuri parūpino Ignalinos ligoninei šią įrangą, konsultantas. Gyd. R. Jakštas pastebėjo, kad instrumentinį ir kompiuterinį tyrimą atlikti gali apmokyta slaugytoja, tačiau turėdamas visą informaciją ir tyrimų rezultatus, išvadas daro tik gydytojas. Dabar gydytojo Jono kabinete yra beveik visa reikalinga bazinė įranga, kad būtų galima atlikti profilaktiką, diagnozuoti ligas, jas gydyti ir stebėti gydymo efektyvumą. „Kad ir koks būtų talentingas specialistas – vien su šratinukurankose stebuklų daug nepadarys“, – sako R. Jakštas.

Gyd. J. Kretkovskis pacientus priima keturis kartus per mėnesį, o jo darbo grafiką koreguoja ligoninės administracija. Registruotis konsultacijai reikia Konsultacinės poliklinikos registratūroje arba telefonu 8 386 53532.

Autorės nuotr.

Reklama: plastinė chirurgija Kaune