Skip to content

Ir vėl į mokyklą… po 50-ies metų

Lina RAGINYTĖ

Rodos, kokie platūs vartai buvo anuomet išeiti, o sugrįžti, bėgant laikui, tie vartai tampa per siauri… Tik ne tiems, kuriuos širdis ir buvę artimi veidai traukia atgal, nes čia buvusi miela mokykla, čia tėvų namai. Iš Vilniaus, Kauno, Utenos, kitų Lietuvos bei rajono kampelių pėsti ir važiuoti į klasės susitikimą po 50 metų atvyko devyniolika buvusių tuometinės Ignalinos vidurinės mokyklos abiturientų, mokyklos duris užvėrusių 1966 m.

Ignalinos 1-ąją vidurinę mokyklą 1966 m. birželį baigė visas būrys jaunuolių. Ir jei ankstesnių laidų visos klasės laikydavosi išvien, bėgant metams žmonės ėmė glaustis į mažesnes bendruomenes. 1954-ųjų laida iki šių dienų išliko vieninga, vienijusi 76 abiturientus. Vėliau laidos ėmė skilti į klases. Ne išimtis ir 1966-ųjų abiturientai. Praėjusią vasarą po 50-ies metų mokyklos duris atvėrė šios laidos B klasės mokiniai. Šios iniciatyvos – sukviesti klasės draugus – ėmėsi Irena Butkevičiūtė-Krušinskienė.

Tas šeštadienio rytas buvo toks nepatrauklus: aplink sukiojosi debesėliai, vis bandydami palaistyti lietučiu skubančius į jaudinantį susitikimą. Pirmieji apsikabinimai, bučiniai, juokas ir net džiaugsmo ašaros ištryško tiesiog ant bažnyčios laiptų, kur ir rinkosi klasės draugai. Ta proga Ignalinos Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už klasės auklėtoją Vytautą Martinkėną, mokytoją Aldoną Kruopytę bei visus amžino poilsio iškeliavusius aštuonis klasės draugus. Po Mišių nenorėjo niekas dar skubėti, tad pasidalijo prisiminimais su kun. Ignu Jakučiu bei kun. Jonu Kardeliu, susipažino su dekanu kun. Vidu Smagurausku. Atsisveikindami visi įsiamžino atminčiai bendroje nuotraukoje.

Buvusieji auklėtiniai užsuko į kapinaites ir uždegė žvakutes mokytojams Vytautui ir Aldonai.

Smagiai besišnekučiuodami, visi atėjo iki mokyklos. Kieme juos pasitiko buvęs mokyklos direktorius Juozas Repšys ir Česlovo Kudabos progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Birutė Čeponienė. Kiek įspūdžių! Regis, 50 metų kažkur pasimetė akimirksniu ir visi kvatodami vėl tapo paaugliais. Petras Šimkūnas prisiminė istoriją, kaip siautėdami vaikinai klasėje apsuko suolus į kitą pusę, manydami, kad taip sutrukdys pamoką. O mokytojas a. a. Česlovas Leleika nė trupučio nesupyko – priešingai – vedė pamoką, o paskui energija trykštančius jaunuolius dar išsiuntė kasti anglių į mokyklos katilinę. Daugiau minčių, sako Petras, apie panašias išdaigas nebepuoselėjome. Tiesa, ir juokais, ir rimtai, bet susirinkusieji kamantinėjo buvusį direktorių apie jaunystės, energijos ir išminties paslaptis. Taip šurmuliuodami senjorai įžengė į savo mokyklą… į tą patį koridorių ir tuos pačius nugludintus laiptus. Tą akimirką visus užplūdo prisiminimai ir džiaugsmas, matant senąjį mokyklos pastatą viduje išlaikius tą pačią dvasią. Metams bėgant ši mokyklą visoms kartoms bus tik mielesnė ir brangesnė. Klasės draugė – biologijos mokytoja Ona Motiejonienė (Zakarauskaitė)  pakvietė visus į ekskursiją po mokyklą. Mokyklos istorijos lapus vartė pavaduotoja ugdymui B. Čeponienė. Bene daugiausia dėmesio sulaukė Mokyklos muziejus ir šalia jo koridoriuje iškabintos visų šią mokyklą baigusių abiturientų laidų fotografijos ir mokinių sąrašai. Muziejuje lankytojų knygoje linkėjimą nuo visos 1966-ųjų B klasės užrašė Rima Aidukaitė, dabar jau pati dirbanti dėstytoja Mykolo Riomerio universitete. Dar kelias valandas visi sėdėjo buvusioje klasėje, trečiajame mokyklos aukšte, ir pasakojo viską, kas tądien plaukė per širdį.

Atsisveikinę su mokykla, senjorai pasuko link kavinės „Žuvėdra“. Papietavę, pasidžiaugę nuostabiai praleista diena, apsikeitę kontaktais, išsiskirstė po namus. Kas žino, kiek dar praeis metų, kai vėl visi glebėsčiuosis mokyklos kieme… kaip prieš 50 metų, kaip anądien.

Vertingiausia, kas atrandama bendraklasių susitikimuose, tai išgrynintas bendravimas ir jausmai jaunystės draugams, kuriuos gyvenimas įamžina išliekamos vertės ženklais. Anot pačių bendraamžių, susitikimas atgaivino jaunystės prisiminimus, „pakrovė“ energijos, gaivališku pažinimo džiaugsmu įsiliejusios į tykiai tekančią gyvenimo išminties upę.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje