Skip to content

Nepavėluokime į paskutinį renovacijos traukinį

Pinigų skirta bemaž visiems namams renovuoti, bet jau paskutinį kartą

Pirmadienį rajono meras Henrikas Šiaudinis dalyvavo Vyriausybėje vykusioje konferencijoje „Šalies energinio efektyvumo didinimas: nuo atskirų daugiabučių atnaujinimo iki kompleksinės kvartalų renovacijos“. Renginio dalyvius sveikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, buvo skaitomi aktualūs pranešimai renovacijos klausimais.  

Specialus Vyriausybės apdovanojimas

Vyriausybės vadovas pateikė statistikos: nuo 2005 iki 2013 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 400 daugiabučių. Per pastaruosius trejus su puse metų, pritaikius naują finansinį modelį, renovuota daugiau nei 1100 daugiabučių (beveik 3 kartus daugiau), šiuo metu atnaujinama dar 800 namų. Metų pabaigoje planuojama užbaigti daugiau kaip 1500 projektų, iš kurių 80 proc. įgyvendinami pagal Vyriausybės parengtą programą.

Premjeras dėkojo savivaldybių vadovams, kuriems priklauso didžiausi nuopelnai didinant energinį efektyvumą. Už siekį rajone atnaujinti visus daugiabučius namus, mūsų rajono savivaldybei įteiktas specialus apdovanojimas, o Ignalinos butų ūkiui – padėka.

Kaip sakė meras H. Šiaudinis, pagal rugpjūčio 26 d. Aplinkos ministerijos įsakymą Nr. D1-568, rajono savivaldybė turės progą teikti paraiškas ir gauti finansavimą dar maždaug 30-ties namų renovacijai. Šiuo metu Ignalinoje dar likę nerenovuotų 15 daugiabučių, o rajone – 47. Tad yra galimybė renovuoti bemaž visus namus. Su 20-ties namų dėl renovacijos jau sutarta, gyventojų pritarimas gautas, su kitais tariamasi, vyksta diskusijos. Keleto namų renovuoti nepavyks, nes dėl gyventojų skolų bankas tiesiog neduos paskolų. Yra namų, kur gyventojai mina savivaldybės slenksčius, prašydami renovacijos, o jai kelią užkerta koks vienas skolininkas. Tarkime, viename daugiabutyje toks „stabdis“ yra… policijos pareigūnas, kuris piktybiškai nemoka už buto šildymą (skola daugiau nei 2000 eurų). Tad dėl jo gali „su nosimi“ likti visas namas.

Kodėl taip pamaloninta Ignalina?

Aplinkos ministras paraiškas paskirstė iš pirmo žvilgsnio tarsi keistai. Ignalinai ir Kelmei skirta po 30, o Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Panevėžiui, Biržų, Molėtų, Panevėžio r. – po 19, Šiauliams – 5, Visaginui – 1, daugumai kitų rajonų – po 7–9, dar kitoms savivaldybėms – po 1–3 paraiškas. Kodėl taip?

Atsakymas paprastas. Pagaliau pradėta žiūrėti į darbo efektyvumą. Kiek kiekviena savivaldybė parengė projektų (o tai kainuoja nemenkus pinigus) ir kiek tų projektų įgyvendino. Ignalina parengė 86 projektus, įgyvendino 76 (86,3 proc.), Kelmė parengė 31, įgyvendino 27 (apie 88 proc.). O štai Visaginas parengė 60 projektų, bet nė vieno neįgyvendino. Ne paslaptis, kad didieji miestai pavydi mums, neretai pasigirsta kalbų, kam tokiam miesteliui, kaip Ignalina, suprask kaimui, reikalinga renovacija? Kaip ir ankstesnės replikos – kam ten reikalinga darželių, mokyklų, ligoninių renovacija? Tarsi čia gyventų ne žmonės.

Paskutiniai pinigai

Daugiau nei tokių, nei menkesnių pinigų nebus! Užsirašom ir įsikalam sau į atmintį! Tad juos pramiegoję, liksime tarsi prie suskilusios geldos (kitaip – netolimoje ateityje prie aptrupėjusių namų sienų, kiaurų stogų ir pan.). Paskutinį kartą ir tokios finansavimo sąlygos: 35 proc. lėšų skiriama iš ES fondų, 15 proc. – iš Ignalinos programos ir 50 proc. – gyventojų lėšos. Beje, Ignalinos programa renovaciją finansuoja tik AE regione, visur kitur Lietuvoje gyventojai ir dabar moka ne 50, o 65 proc. O Ignalinos programos lėšos jau baigiasi. Tiksliau, jau turėjo baigtis, jei jos lėšas renovacijai būtų naudojusios ir Visagino bei Zarasų savivaldybės. Kadangi jose renovacija vykdoma vangiai, visi likę šios programos pinigai atitenka mūsų rajonui.

Kas laukia nerenovuotų namų?

Ateitis nėra rožinė. Juk nėra nieko amžino, o naujausiems Ignalinos miesto namams jau po 25–30 metų. Dar kokia dešimtis metų ir prasidės problemos. Ateityje, pasak specialistų, vien stogą pakeisti gali kainuoti dabar gyventojams tenkančių viso namo renovacijos lėšų liūto dalis. Girdžiu sakančius: reikės, susimesim pinigų ir padarysim patys. O ar žinote, kad jau pasikeitė statybų techninio reglamento nuostatos? Namuose, kuriuose yra daugiau nei 2000 kv. m ploto, patys gyventojai negali atlikti renovacijos, net kapitališkai pakeisti stogą. Šiuo atveju net gavus visus leidimus, atlikus ekspertizes (tas vėlgi daug kainuoja), paskolos niekas neduos. Reikės „susimesti“ be išimties visiems gyventojams ir iš karto visą sumą. Dabar gi pinigai mokėjimui išdėstomi dvidešimčiai metų.

Kylant minimalioms algoms, brangstant dujoms ir naftai, kils ir šilumos kainos. Tad neteisūs tų namų gyventojai, kurie dabar teigia už šilumą mokantys ne ką daugiau, nei renovuotų namų butų šeimininkai, todėl esą kam jiems ta renovacija. Kylančios kainos pirmiausia talžys nerenovuotus namus, manoma, kad jos, lyginant su renovuotais namais, skirsis ne procentais, o kartais. Tad ar verta rizikuoti ir nepasinaudoti paskutine galimybe drąsiau žengti į ateitį?

Dar viena detalė, duodanti ženklų pranašumą renovuotiems namams. Parduoti butą nerenovuotame name, kai aplink dauguma renovuotų, tampa neįmanoma misija. Parduodant butą, iš Butų ūkio reikia pažymos, ar tas butas neskolingas. Butų ūkio duomenimis, per 7 šių metų mėnesius Ignalinoje parduoti 23 butai. Iš jų 17 renovuotuose namuose ir 6 renovuojamuose ar įtrauktuose į renovacijos sąrašus. Ir nė vieno – namuose be ateities.

Nerenovuotų namų gyventojai! Butų ūkis jūsų apsisprendimo laukia 10 dienų. Nepavėluokite į nuvažiuojantį renovacijos traukinį! 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje