Rengiantis Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitui į Ignaliną, Prezidentūrai pateikėme keletą klausimų apie Prezidentės inicijuotą nacionalinę socialinio saugumo kampaniją „Už saugią Lietuvą“. Vienas kampanijos prioritetų – vaikų saugumas, jų savijauta mokyklose, patyčių problema. Kas už tai atsakingas, ko reikia, kad vaikai į mokyklą eitų drąsiai, be baimės ir su pasitikėjimu? Prezidentė dėl patyčių yra pateikusi  Švietimo ir mokslo įstatymo pataisas. Į MI klausimus atsakė Prezidentės patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta KAČKUTĖ.

– Kaip vertinate dabartinę situaciją Lietuvos mokyklose dėl dar gana dažnų patyčių? Kaip kovoti su šia problema?

– Prasidėjus naujiems mokslo metams vėl aktualia ir skaudžia tema mokyklose tampa patyčios. Jas patiria kas trečias vaikas Lietuvoje. Emocinis smurtas vartojamas ir elektroninėje erdvėje. Daugelyje šalies mokyklų trūksta nuoseklaus požiūrio į smurto problemų sprendimą. Kai kurių mokyklų administracija neprisiima atsakomybės, sprendžiant smurto ir patyčių problemas. Pasitaiko atvejų, kai mokytojai, administracija, švietimo pagalbos specialistai, bendraklasiai nereaguoja (nes jie nėra mokomi reaguoti) į smurtą ir patyčias.

Šiuo metu švietimo įstaigos vadovai nusprendžia, ar mokykla turėtų dalyvauti prevencinėse programose, todėl patyčių problema rimčiau sprendžiama tik motyvuotose mokyklose. Kol kas tik 54 proc. bendrojo ugdymo mokyklų įgyvendina tęstines prevencines programas. Tyrimai rodo, kad mokyklose, kurios įgyvendina tokias programas, patyčios reikšmingai sumažėja (nuo 28 proc. iki 19 proc.).

Šį pavasarį Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė pateikė Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sukurti kovos su smurtu sistemą visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose bei profesinio mokymo įstaigose, nurodoma, kad už kovą su patyčiomis mokyklose atsakingas švietimo įstaigos vadovas. Siūloma užtikrinti, kad nemokamą psichologinę pagalbą per 5 dienas galėtų gauti tiek smurtą patiriantys, tiek smurtaujantys mokiniai, prireikus – ir mokytojai. Taip pat siūloma įteisinti pranešimo apie patyčias elektroninėje erdvėje sistemą, pagal kurią Vyriausybės įgaliota institucija (Ryšių reguliavimo tarnyba) per 24 valandas, bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, privalo pašalinti netinkamo turinio informaciją iš elektroninės erdvės. Tikimės, kad, suprasdamas situacijos sudėtingumą, Seimas šias pataisas priims dar šį rudenį. Įgyvendinus šias Prezidentės siūlomas nuostatas, bus sukurta sistema, kuri sumažins smurto ir patyčių paplitimą, apmokys visą mokyklos bendruomenę tinkamai reaguoti nustačius patyčių ar smurto atvejus ir suteiks reikiamą pagalbą.

– Kokios dar grėsmės egzistuoja mokinių saugumui dabartinėje mokykloje?Kiek prie problemų sprendimo prisideda Prezidentės inicijuota socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“?

– Lietuvos mokyklos darosi vis saugesnės – rūpinamasi, kad vaikai ne tik gerai jaustųsi mokykloje, bet ir saugiai į ją atvyktų. Nuo 2000 m. perduota daugiau nei 800 geltonųjų mokyklinių autobusiukų, kuriais saugiai ir patogiai vežiojami mokiniai ir į mokyklą, ir į būrelius, pažintinius renginius.

Tačiau yra ir nerimą keliančių signalų. Mokiniams grėsmę kelia nelegaliai į mokyklą patenkančios medžiagos. 2015–2016 m. šalies miestų Visuomenės sveikatos biurai atliko narkotinių medžiagų pėdsakų aptikimo tyrimus mokyklose ir dalyje tirtų mokyklų rado narkotikų pėdsakų. Iki šiol yra mokyklų, kurios nori šią problemą sumenkinti, nuslėpti, ignoruoti. Didžiausia pagalba mūsų vaikams – tai problemos pripažinimas ir efektyvių priemonių kovoti su ja parengimas.

Kad mokiniai turėtų kiek įmanoma mažiau kontakto su žalingomis veiklomis ar asmenimis, mūsų, suaugusiųjų, užduotis yra pasiūlyti jiems alternatyvą. Nemažai vaikų, ypač iš socialinės rizikos šeimų, pasibaigus pamokoms iš saugios mokyklos erdvės patenka į gerokai pavojingesnę aplinką, kur vyrauja smurtas ir priklausomybės. Natūralu, kad tokia aplinka nepadeda stiprinti socialinių įgūdžių, moralinių vertybių, charakterio. Alternatyva yra – mokinių įtraukimas į popamokines veiklas, būrelius, jų talentų atskleidimas. Atvesti vaiką į sporto, meno, saviraiškos būrelius niekada nevėlu – čia vedliais gali būti ne tik tėvai, bet ir mokytojai, kaimynai, bendraklasiai. Kampanija „Už saugią Lietuvą“  kviečia visus neabejingus žmones šį rudenį į popamokines veiklas įtraukti kiek įmanoma daugiau vaikų iš sunkumus patiriančių šeimų. Su panašiu tikslu visą vasarą buvo vykdoma ir kampanijos iniciatyva  „Padovanok vaikui vasarą“. Jos metu turiningas laisvalaikis buvo padovanotas daugiau nei 700 vaikų iš visos Lietuvos. Daugeliui tai buvo pirmoji tokia patirtis – išvyka prie jūros, veiklos stovyklose, ekskursijos į socialiai atsakingas įmones.

Didelė mokinių socialinė atskirtis dažnai yra ir patyčių priežastis. Patyčių aukomis tampa vaikai iš sunkumus patiriančių šeimų, neturintys naujausių ugdymo priemonių, drabužių, daiktų. Būtent mokykla turi būti ta vieta, kur nepaisant socialinės šeimos padėties, visi vaikai jaustųsi fiziškai ir emociškai saugūs. Visą rugsėjį Prezidentės D. Grybauskaitės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“ kartu su Maltos ordino pagalbos tarnyba kviečia dalyvauti kanceliarinių priemonių rinkimo akcijoje.Tik bendromis pastangomis galima užtikrinti, kad šie mokslo metai tūkstančiams vaikų prasidės be baimės ir rūpesčio – jų mokyklinėmis priemonėmis bus pasirūpinta.

– Ar nemanote, kad vidurinių mokyklų programos yra per sudėtingos ir sunkios mokiniams, užduočių, kontrolinių gausa namuose mokiniams nepalieka laiko normaliam poilsiui? Tai dažnai sukuria depresines situacijas, neigiamai atsiliepiančias vaikų sveikatai.

– Mokslininkų nustatyta, kad mokymosi laikas ir mokytojo darbo veiksmingumas daro didelę įtaką mokinių mokymosi pasiekimams. Lietuvoje mokslo metų trukmė yra viena trumpiausių ES (34 savaitės), tikėtina, kad mokslo metų pailginimas teigiamai paveiktų mokinių mokymosi rezultatus. Tačiau dar svarbiau, kokius ugdymo metodus mokytojai taiko pamokose. Ne paslaptis, kad vaikas žinias, įgytas per žaidimus, įdomią, patrauklią veiklą, atsimena daug geriau. Tikrai labai norėtųsi, kad mokyklose būtų kuo daugiau kūrybiško mokymo, įvairių mokomųjų dalykų tarpusavio derinimo, pamokos vyktų muziejuose, teatruose, nacionaliniuose parkuose ar kitose lankytinose vietose. Įvairi veikla, orientuota į pasaulio pažinimą, mažintų grėsmę persidirbti, paįvairintų dažnai nuobodų mokymąsi iš vadovėlio.

Labai svarbu, kad mokykla skatintų mokymosi motyvaciją mokinių iš mokymuisi socialiai nepalankios aplinkos, padėtų jiems. Geru pavyzdžiu laikytinas Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos atvejis, kai mokykloje yra organizuojamas mokytojų budėjimas per pamokas – jie dirba su trukdančiais pamokoje mokiniais (jeigu atsiunčia dėstantis mokytojas), po to informuojami tėvai.

Mokytojų užduotis, kad mokiniai pasiektų bendrosiose programose aprašytus tikslus, bet tai nereiškia, kad jie privalo pažodžiui išdėstyti visą programą. Čia jau prasideda mokytojo kompetencijos dalykai. Jis turi turėti laisvę priimti sprendimus ir mokymo(si) procesą kreipti taip, kaip jam atrodo tikslinga. 

– Kaip vertinate padėtį Ignalinos rajono mokyklose vaikų saugumo, patyčių ir kitais panašiais klausimais? Ar gaunama dėl to skundų iš šio rajono?

– Ignalinos rajono mokyklose didelis dėmesys skiriamas mokinių saugumo užtikrinimui. Prie socialinio saugumo kampanijos ,,Už saugią Lietuvą“ yra prisijungęs Švietimo, kultūros ir sporto skyrius su „Pasitikėjimo ugdymo programa“, į kurią yra įtrauktos visos mokyklos. Šiuos mokslo metus Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija pradėjo pirmąja pamoka „Kur prasideda saugi Lietuva?“. 2016–2017 m. mokykla vykdys projektą „Kuriame saugią mokyklą“ ir organizuos konkursą „Saugiausia klasė 2016“.

Mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos („Gyvenimo įgūdžių ugdymas“, „Antrasis žingsnis“, OLWEUS, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa ir kt.). Kiekvienoje rajono mokykloje yra Vaiko gerovės komisijos, kurios domisi socialinės rizikos vaikais, svarsto iškylančias problemas ir ieško geriausių sprendimų, kaip jiems padėti. Su socialinės rizikos šeimomis rajone dirba 12 socialinių darbuotojų.

Didelį dėmesį socialinės rizikos vaikams skiria ir vietos kaimo bendruomenės, ypač aktyviai dirba Dūkšto krašto bendruomenė. 2016 m. ši bendruomenė, įgyvendindama įvairius projektus, veda netradicines pamokėles vaikams, jie mokomi atrasti save, ugdomas draugiškumas ir supratimas. 

Vis dėlto norėtųsi, kad vaikams psichologinė pagalba Ignalinos r. savivaldybėje būtų labiau prieinama. Dabar visame Ignalinos rajone dirba tik vienas psichologas Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Džiugu, kad Ignalinos rajono savivaldybė viena iš savivaldybių, skiriančių daug dėmesio vaikų užimtumui po pamokų. Net 68 proc. savivaldybės mokinių dalyvauja neformaliojo švietimo užsiėmimuose, kai šalies vidurkis yra tik apie 50 proc.