Rinkimai ant nosies, o partijos niekaip iš skandalų neišbrenda. Gal teisingiau būtų – todėl ir neišbrenda, kad rinkimai ant nosies. Todėl viską, kas juoda, kas gerai tepa, prieš rinkimus reikia ištraukti ir ant konkurentų supilti. Juk ne šiaip sau prieš kiekvienus Seimo rinkimus apie tautos išrinktuosius tiek daug negražių dalykų sužinome.

Galima būtų parašyti – sužinome, ko nežinoję, bet tai būtų netiesa. Kas ketveri metai panašios istorijos kartojasi.

Tiesa, patys STT ir panašių institucijų veikėjai sako, kad prieš rinkimus padaugėjęs skandalų skaičius su rinkimais nelabai susijęs. Girdi, paprasčiausiai per kelerius ramius metus seimūnai pripranta gyventi nebaudžiami ir nustoja saugotis.

Gal tai ir tiesa, bet juk prieš rinkimus dar ir rinkimams pinigų prireikia. Už dyką niekas nieko nereklamuoja, o partijoms iš biudžeto skiriamų pinigų neužtenka, juoba ir televizijos daug ima, ir visokius plakatus iškabinti reikia, nuotraukas…

Apie socialdemokratus šį kartą nerašysiu nė žodžio. Nebent tik tiek, kad socializmas, ir demokratija – nesuderinami dalykai, todėl mūsų socialdemokratams verčiau būtų grįžti prie ankstesnio įprasto pavadinimo – komunistai. Bet čia tarp kitko.

Taigi, laiko iki rinkimų beveik nebelikus, liberalai niekaip neišlipa iš duobės. O čia dar juos į tą duobę įstūmęs Eligijus Masiulis pasistengė – ilgai tylėjęs, paaiškino, kad ne kyšį ėmė, o paskolą, nes norėjęs pirkti vilą Neringoje. Teisingiau, viešbutuką, kuriame yra septyni kambariai, ir dabar nuomojami svečiams.

Kažin, ar kas šia pasaka patikėjo, išskyrus pačius liberalus. Tie veikiausiai irgi nepatikėjo, apsimetė tikintys. Kaip neapsimesi. Ir nieko, kad ta vila, kurią E. Masiulis ketino pirkti, pasirodo, priklauso žlugusiam „Snoro“ bankui, ir jo bankroto administratorius tos vilos šiuo metu neketina parduoti.

Galima E. Masiulį suprasti: gal jis tiesiog norėjo tą vilą pirkti, arba žmona liepė, sakė – kitaip iš namų išvarys, jeigu vilos nebus.

Taigi, būtų seimūnas iš visokių geradarių pinigus susirinkęs, į portfelį susikrovęs, nuvažiavęs į Nidą ir klausęs: kur čia tas žmogus, kuris vilą turi? Aš su pinigais atvažiavau, gal susitarsime…

Kol kas liberalų reikalai prastai atrodo. O čia jie dar tarpusavyje pešasi. Teisingiau, visi vieną Antaną Guogą puola. Neprisipažįsta, bet veikiausiai už tai, kad šis pasiūlė liberalų vadukams melo detektoriumi pasitikrinti. Čia jau negirdėtas įžeidimas, juk jeigu tokia mada bus įvesta, tada niekas negalės kyšių nei paskolų imti.

Ir prasidėjo pamazgų pylimas ant A. Guogos. Kadangi nelabai kuo jį apkaltinsi, tai – skaičiau neseniai viename „respublikiniame“ laikraštyje – jis blogas todėl, kad turtingas, kad bažnyčiai aukoja – pigaus populiarumo ieško, kad visokiems vargšams padeda „Bėdų turguje“ ir kitur – vėl pigaus populiarumo ieško. O kad, tesėdamas pažadą, pardavė savo verslą Lietuvoje, tai jau apskritai… žodžių trūksta.

Nors nelabai tas A. Guogos populiarumas pigus – labdarai jis išleidžia, ko gero, ne mažiau, negu A. Masiulis iš karto iš kokio nors koncerno paima. Gal net be „ko gero“ – internete teigiama, kad vien „Bėdų turgui“ yra paaukojęs beveik 300 tūkstančių eurų.

Kita vertus, gal be reikalo A. Masiulį žmonės peikia, gal jis norėjo tą vilą nupirkti ir joje vargstantiems vaikams vasaros stovyklą įrengti?

Kažin, ar yra taip manančių? O gal aš čia be reikalo šitą paslaptį atskleidžiau, gal liberalai apie tai dar būtų prieš rinkimus prašnekę? Juk taip norisi patekti į Seimą, kad dar vieną kadenciją būtų galima negailestingai kovoti su korupcija. Pelningai pakovojus, galima būtų net labdara užsiimti.