Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Nelsonas Mandela yra pasakęs: ,,Visada kažkas atrodo neįmanoma tol, kol tu to nepadarai.“ Šis posakis greičiausiai tiktų apibūdinti plaukimo trenerio Eugenijus Rakitino, prieš 10 metų pradėjusio savo karjerą Ignalinoje, gyvenimiškuosius iššūkius. Šiaulietis, pasaulio biatlo (šioje sporto šakoje yra dvi rungtys–bėgimas ir plaukimas) jaunimo čempionas, sėkmingai dalyvavęs Europos ir šalies čempionatuose, iš pradžių studijavo kūno kultūros specialybę gimtojo miesto universitete.

Sulaukęs skambučio iš penkiakovės trenerio J. Moskvičiovo (beje, treniravusio ir penkiakovės čempioną A. Zadneprovskį bei kitas šios sporto šakos žvaigždes) atvyko studijų tęsti bei sportuoti į Vilnių. Paaiškėjus, kad šaudymo rungtis nėra jam sėkminga, liko ištikimas biatlui ir intensyviai treniruodamasis bei dalyvaudamas čempionatuose baigė studijas sostinėje. Nors iš pradžių įsidarbino Vilniuje, artėjimas link mūsų krašto jau buvo prasidėjęs ir jį pagreitino Lietuvos plaukimo federacijos vadovo Gintauto Bartkaus skambutis. Mestas naujas iššūkis – naujai atidarytame baseine Ignalinoje reikalingas plaukimo treneris.

Iš pradžių nepalikęs darbovietės Vilniuje ir treniravęs vaikus Ignalinoje tik kelias dienas per savaitę, 2006 m. rugsėjį Eugenijus jau ėmė dirbti pilnu etatu. Tokį apsisprendimą nulėmė geros darbo sąlygos ir suvokimas, kad pagaliau rado vietą, kur geriausiai jaučiasi. Tiesa, gyvenimo čia pradžia nebuvo lengva – kol įsikūrė savivaldybės skirtame būste, teko kurį laiką net ir tuometiniuose Ignalinos moksleivių namuose pagyventi. Bet argi tai problema sportinio režimo užgrūdintam jaunam žmogui? Negaišdamas kibo į naują veiklą stengdamasis nekreipti dėmesio į skeptiškus aplinkinių pastebėjimus, jog iš pradžių gali tikėtis nebent to, kad  bent jau surinktų vaikų grupę, o apie aukštus jų pasiekimus svajoti nė neverta. Dabar jau ir jūs, skaitytojai, žinote, kad pesimistai buvo neteisūs – treneris ėmėsi atkakliai ir sunkiai dirbti, kad susikurtų savo mokymo plaukti bei treniruočių sistemą ir netrukus jo auklėtinė Dovilė Mikoliūnaitė pakliuvo į geriausiųjų Lietuvos plaukikų dešimtuką, ėmė dalyvauti Lietuvos plaukimo čempionatuose. Iš pradžių manęs, kad Dovilės atvejis išskirtinis, nulemtas jos talento, netrukus treneris suprato, kad tai jo įdirbis ėmė duoti rezultatų: auklėtinių pasiekimų ėmė vis daugėti. Visus jau sunku ir išvardinti – trenerio E. Rakitino auklėtiniai dalyvauja susugusiųjų ir jaunių Lietuvos rinktinėse, gerina plaukimo rekordus, vykdo Lietuvos plaukimo sporto meistro normatyvus, pelno medalius šalyje ir užsienyje.Pasiekimai ir trenerį, ir auklėtinius motyvuoja nesustoti, siekti meistriškumo.

Tiesa, nereikėtų manyti, kad Eugenijus visą laiką skiria tik būsimų čempionų treniravimui. Nuo 2011 m. jis vykdo mokymo plaukti projektus pradinukams, dalyvauja plaukimo veteranų judėjime. Ir net randa laiko žvejybai ir grybavimui, kai baigiasi intensyvus treniruočių sezonas. Dar nepamirškite, jog turi ir jį palaikančią šeimą, kuriai taip pat dėmesio reikia skirti.

Eugenijaus dienotvarkė išties intensyvi. Tačiau akivaizdu: norint sulaukti gerų rezultatų, reikia investuoti savo laiką, patirtį, kartais ir išmonę. Pradėjęs veiklą nuo ketinimų bent jau paruošti komandą, pajėgią dalyvauti plaukimo varžybose, dabar treneris jau pamąsto ir apie auklėtinių dalyvavimą olimpiadoje. Džiugu, kad nedidelio mūsų miestelio plaukikų pasiekimai Lietuvos ir tarptautiniuose čempionatuose leidžia jiems atsikratyti provincijos kompleksų, kad vaikai ima kryptingai savo ateitį sieti su šia sporto šaka arba bent jau išmoksta plaukimo įgūdžių ir jaučiasi saugūs vandenyje. Tad sveikindami trenerį su pirmuoju darbo jubiliejumi linkime jam dar daug kantrybės ir naujų patirį ugdančių iššūkių.