Skip to content

Apie gatves: pasaulio, Vilniaus, Ignalinos

MI informacija

Pasaulyje

* Seniausia pasaulio gatve vadinamas kelias, vedantis į piramides, pastatytas daugiau kaip prieš 4600 metų.

VIII a. pr. m. e. Babilone jau buvo grįsti keliai. Babiloniečiai taip pat pirmieji pradėjo asfaltuoti gatves. Tačiau vėliau asfaltas buvo užmirštas ir tik 1712 m. Šveicarijoje jis vėl panaudotas statyboje. 1815 m. Džonas Loudonas Makadamas pagamino naują kelio dangą iš dervos ir akmens skaldos – makadamą. Viršutinis sluoksnis būdavo iš dervos arba asfalto. Tokie keliai gerokai pagyvino prekybą. 1822 m. pradėti asfaltuoti keliai.

* 1463 m. Paryžiaus Pon Nort Dam gatvė buvo pirmoji, kurioje pradėti numeruoti namai. 1900 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje pademonstruotos dvi transporto priemonės: metro, požeminiais tuneliais gabenantis keleivius iš vieno miesto krašto į kitą, ir 3 kilometrų ilgio takas, slenkantis ratu didelėje parodos teritorijoje.

* Kaip ir metro, šis judantis šaligatvis buvo neregėta naujovė. Ja pasinaudojo beveik 7 mln. žmonių. Kai kurie net įsitaisydavo atsineštose sulankstomose kėdėse, nes „gatvė“ judėjo 8 km/val. greičiu. Šis išradimas nebuvo įgyvendintas ir slenkantys takai buvo pamiršti.

* XIX a. pradžioje Anglijos „Maršalo Sonso firma“ pagamino pirmąją garo mašiną keliams grįsti. Ji dabar saugoma Latvijos Ogrės miesto kelių tiesimo technikos muziejuje.

* Plačios, medžiais apsodintos gatvės – bulvaro – pavadinimo kilmė susijusi su Paryžiaus istorija. XV a. Prancūzijoje bulvarais buvo vadinami žemės arba mūro pylimai – sutvirtinimai už miesto sienų. Miestams besiplečiant, jie neteko savo reikšmės. Jie būdavo nugriaunami, o jų vietoje tiesiamos plačios gatvės. Vėliau bulvarais imta vadinti visas plačias, medžiais apsodintas didmiesčių magistrales.

* Plačiausias pasaulyje – 300 m prospektas – nutiestas Brazilijos sostinėje. Siauriausia – 31 centimetro pločio – gatvė yra Amsterdame (Olandija) ir Vokietijoje, Roitlingo mieste. Praeiviai, susitikę joje ir norėdami prasilenkti, turi būti ypač liekni, nes kitaip vienas turės trauktis atbulas. Ilgiausia gatvė – Buenos Airėse (Argentina): vien vienoje jos pusėje yra 20 tūkst. namų.

* Pirmosios šiukšlių dėžės gatvėse pasirodė Paryžiuje 1883 m. O dabar visiems žinomus juodus plastikinius šiukšlių maišus pirmieji pradėjo gaminti anglai 1960 m.

Vilniuje

* Seniausi Vilniaus gatvių grindiniai buvo labai primityvūs ir gana netvarkingi. Iki XIII a. antrosios pusės tarp namų gatvėse ir kiemuose buvo paklojama pora sijų ir skersai ant jų tiesiamos tašytos lentos. Mieste kur ne kur yra išlikusių nežymių tokio lentų grindinio liekanų.

* XIII a. antroje pusėje Vilniuje pradėta rūpintis gatvėmis ir keliais. Kad medinis grindinys tvirčiau laikytųsi, abipus gatvės į žemę kas 2–2,5 m buvo sukalama ilgų ąžuolinių stulpų eilė. Ant vos iš žemės kyšančių stulpų galų, taip pat išilgai gatvės buvo užmaunami perskelti rąstai, ant kurių skersai gatvės guldomos sijos. Ant šių sijų išilgai gatvės buvo klojamos trys rąstų eilės: po vieną eilę pakraščiuose, trečioji – grindinio viduryje. Ant šių rąstų skersai gatvę buvo klojamos storos tašytos pušinės lentos. Jos ir buvo gatvės grindinio važiuojamoji dalis. Lentų prie rąstų nekaldavo. Gatvės grindinio plotis būdavo apie 3,5–4 metrus. Pagrindinis statybos įrankis – kirvis.

* Gatvės buvo siauros ir kreivos. XV a. pradžioje medinius grindinius imta keisti akmeniniais. Kur buvo galima, gatves stengtasi platinti iki 4,5 m. XVI a. jau bandoma tiesinti gatves, bet iš to nieko neišėjo. Nepadėjo ir 1536 m. didžiojo kunigaikščio įsakymas statyti namus viena eile pagal ištemptą virvę. Akmenis gatvėms grįsti vežė valstiečiai, vykdami į turgų. Pradėjus grįsti gatves akmenimis, jas reikėjo išvalyti, nes gyventojai šiukšles ir pamazgas pildavo į gatvę.

* Seniausia grįsta gatvė rasta Vilniuje – Žemutinės pilies teritorijoje. Ant medinio XV a. grindinio buvo užpiltas 30–40 cm smėlio sluoksnis ir beveik 5 m pločio išgrįsta akmenimis.

* Miestų gatvės apskritai buvo labai nešvarios. Vilniaus miestas – ne išimtis. Jo gatvės ir turgaus aikštės buvo valomos tik kelis kartus per metus. Pavasarį iš miesto išvilkdavo kritusius gyvulius, išveždavo per žiemą susikaupusį mėšlą. Anot garsaus Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus J. Franko, mieste dar 1806 m. buvo „tikros Augijaus arklidės“. Gatvėse, ieškodamos maisto, laisvai vaikščiodavo kiaulės.

* XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje gatvės buvo grindžiamos iš gynybinių sienų išluptais akmenimis. Lietaus vanduo tekėdavo atvirais grioviais. Prie įvažiavimų ir įėjimų per griovius buvo klojami mediniai tilteliai. 1836–1837 m. miesto centre, didesnių gatvių pakraščiuose, buvo įrengiami mediniai šaligatviai. 1835–1844 m. Vilniuje iš viso buvo 79 gatvės – iš jų 59 grįstos.

* 1929 m. miesto gatves imta asfaltuoti. 1933 m. Vilniuje pradėta gatves grįsti tašytais akmenimis. Granitas buvo tašomas rankomis. Akmenimis buvo grindžiamos judriausios – Gedimino prospektas, Trakų, Pilies, Pylimo – gatvės. Granitas buvo tašomas rankomis.

* Seniausia Vilniaus gatvė – Pilies gatvė, atsiradusi XIV a. Šiuo metu Vilniuje yra 3636 gatvės.

* Siauriausia gatvė Vilniuje – 1,98 m pločio (siauriausioje važiuojamosios dalies vietoje) – yra Skapo gatvė.

Trumpiausia gatvė 69,9 m ilgio – Vilniuje buvo Mažvydo gatvė, kuri ribojosi su A. Domaševičiaus ir V. Kudirkos gatvėmis. Jos trumpesnioji pusė buvo 67,2 m ilgio. Po 1990 m. Vilniaus miesto gatvių pervardijimo  ji tapo bevarde, o trumpiausia gatve, turinčią pavadinimą, tapo 75,7 m. ilgio K. Griniaus gatvė.

* Ilgiausia gatvė Lietuvoje – Nemenčinės plentas – yra Vilniuje. Jos ilgis – 11 km 902 m.

Ignalinoje

Iš viso mieste yra 58 gatvės. Bendras jų ilgis – 23 km 764 m. Ilgiausia gatvė yra Bokšto – 1530 m, ilgesnių kaip 1 km yra dar keturios gatvės: Aukštaičių – 1490 m, Laisvės – 1410, Budrių – 1120 ir Vasario 16-osios – 1027 m. Trumpiausia gatvė – Aukštaičių akligatvis, 50 m. Trumpesnių nei 100 m mieste yra 6 gatvės: Kaštonų aklg., Lygumos skg., Liepų skg., Mokyklos skg., Versmės g. atkarpa. Plačiausia gatvė – Ateities, 9,2 m, siauriausios, po 3,5 m,  yra trys gatvės: Gavaičio, Totorių ir Geležinkelio aklg.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje