Apie tai, kokie mūsų santykiai su gamta, galima pastebėti žvilgterėjus netoliese esančio ežero nuotrauką, darytą prieš 10 metų ir į dabartinę. Ežero augmenija ir užžėlimas – ištisa mūsų veiklos ataskaita, kurios nesufalsifikuosi. Viskas – kaip ant delno. Šiandien pažiūrėkime į Palaukinį iš Strigailiškio kaimo.

Lietuvoje yra apie 6 tūkst. įvairaus dydžio ežerų ir 1500 dirbtinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis nei pusė hektaro. Iš jų – 32 proc. per artimiausius metus gali užpelkėti, uždumblėti ar visai išnykti. Tų vietovių atsakingieji specialistai drauge su vietos valdžios atstovais ir gyventojais stengiasi gelbėti šiuos ežerus. Tam net mestos nemažos Europos sąjungos lėšos. Vienas iš tokių procesų – ežero dumblo išvalymas. Tokią procedūrą neseniai išgyveno ir mūsų Palaukinis.  Valant ežerą visų pirma, ežero „gyvenimas“ pratęsiamas bent 500 metų, išvalyto ežero gyvybingumas savaime atsistato po 3–5 metų, pagerėja kraštovaizdis, atsiranda ežero panaudojimo rekreacijai, poilsiui galimybės, suaktyvėja mėgėjiška žūklė, ežere galima veisti įvairesnes, vertingesnes žuvis, padidėja ežero ir apyežerio biologinė įvairovė, taikant papildomas priemones, pagerėja vandens kokybė.

„Net ir po valymo tie ežerėliai arba natūraliai užauga nendrinėmis, arba kenčia dėl organinės taršos. Miesteliuose esančių mažų ežerėlių pagrindinė problema – žmogaus neigiama įtaka. Iš privačių sodų teka paviršinis vanduo su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, kuris teršia ežerus. Matant, kokie augalai pradeda augti, kaip jie keičiasi, galima įtarti, kad tai organinis teršimas ir kuris ežerėlio kaimynas  „pasistengė“, nes užterštose vietose ima augti švendrai. Taigi, nereikia pamiršti, kad visur ir visada reikalingas žmogaus atsakingumas ir sąmoningumas“, – sako Ignalinos seniūnijos seniūnas Jonas Polito.

Seniūnas J. Polito neketina sustoti pusiaukelėje. Savivaldybės specialistų dėka pagal projektą prieš kelerius metus išvalius visą Palaukinio dugną, seniūnas su vietos gyventojais kasmet prižiūri ežerėlio pakrantes, tokiu būdu stabdydamas ežerėlio senėjimą ir išnykimą. Štai ir šį rudenį seniūnijoje darbus dirbantys vyrai apšienavo visas pakrantes, išgrėbė į krantą nendres, valtimi jas suplukdė į vieną vietą, o iš ten seniūnijos transportas išgabens jas organinių atliekų kompostavimo aikštelę.