Skip to content

Ignalinos kraštas su Palūšės vėliava – „ant bangos“

Lina RAGINYTĖ

Tris dienas Vilniaus širdyje pulsavo festivalis „Tautų mugė 2016“. Pasak organizatorių, Lietuvoje gyvena 154 tautybių žmonių, tačiau tik nedaugelis iš jų turi savo tautines bendrijas, gyvena aktyvų visuomeninį gyvenimą ir ne visiems yra žinomos jų buities tradicijos, papročiai, amatai bei nacionaliniai valgiai. Šiemet jau 8-osios „Tautų mugės“ tikslas – surengti Lietuvoje gyvenančių Tautinių bendrijų amatų, nacionalinių valgių, papročių ir buities tradicijų pristatymą. Mugėje dalyvavo  patys aktyviausi amatų ir kulinarijos meistrai, dainos ir šokio virtuozai. Tris dienas trukusio festivalio metu Katedros aikštėje vyko ir Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių dienos. Ten jos prisistatė sostinei, Lietuvai bei visiems svečiams. Viena iš 10-ies Mažųjų kultūros sostinių – Palūšė.

Atstovauti mūsų kraštui išvyko visas būrys patriotų. Nuo ryto šurmuliavusiame Mažųjų kultūros sostinių informaciniame turgelyje Palūšė – viena puikiausių. Tikrai neprašovė palūšiniai, pasirengę skleisti gerąsias žinias apie mūsų kraštą, o ne vaišėmis vilioti. Pasirodo, sostinėje žmonės kuklumu nespinduliuoja taip ryškiai, kaip provincijos gyventojai. Mat stalai su vaišėmis buvo nusiaubti per kelias minutes, net nespėjus kai kurioms Mažosioms kultūros sostinėms prisistatyti.

Taigi, mūsų vitrinoje mirgėjo knygos, knygelės, lankstinukai, žemėlapiai, vizitinės kortelės su nuolaidomis, o šalia jų lyg iš Gausybės rago liejosi Dalios, Kosto ir Ligitos kvapą gniaužiantys pasakojimai. Tereikėjo besidominčiajam užsimerkti ir, klausydamas jų pasakojimų, akimirksniu išgirsdavo Lūšių bangavimą, užuosdavo žuvienės kvapą, nesunkiai per kelias minutes perplaukdavo visą Lietuvą – iš Palūšės į Baltijos jūrą. Žinoma, vizualizuoti pasakojimą tikrai padėjo Ligitos šeimos šiųmetis medus, dailiose fanerinėse skrynutėse ir Kosto rūkyta žuvis, ne mažiau solidžiai dailiose dėžutėse. Kaip jums toks Palūšės įvaizdis? Vilioja?

Matyt, ne mažiau sulošė ir palūšinių pasirinktas jaunatviškai šiuolaikiškas stilius visame kame. Tai – jų „arkliukas“. Puikiai derėjo ir Dalios visiems parūpinta uniforma: jūreiviškos palaidinės, ryškiaspalvės skarelės ir džemperiai, su skambiu užrašu „Aš myliu Palūšę“. Uniforma buvo pasipuošę ir kiti komandos nariai: energingoji Nijolė, žavioji Audronė, darbščioji Rita bei bendruomenės pirmininkas Arvydas ir visa vyrija.

Komandos vedlys – Ignalinos seniūnas Jonas Polito džiaugėsi puikiai pasirinktais žmonėmis, kurie tikrai išmano, ką daro.

Pasveikinti visų Mažųjų kultūros sostinių atstovų atvyko ir Kultūros ministras Šarūnas Birutis. Pasak Š. Biručio, tęsiant gražų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių judėjimą, prasidėjusį nuo nuostabiųjų Naisių, Lietuvos kaimo bendruomenių asociacijos ir Lietuvos kultūros ministerijos sprendimu išrinktos 2017 m. Mažosios Lietuvos kultūros sostinės. „Tai ir didžiulė garbė, ir atsakomybė bei įsipareigojimas. Lietuvių tauta, šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje, privalo ir toliau nenuleisti rankų, eiti tuo pačiu protėvių pramintu keliu. Tuo keliu eina ir Naisiai, ir visos kitos Mažosios kultūros sostinės. Tikiu, kad metams bėgant visa Lietuva įsitrauks į šį judėjimą, – sakė Kultūros ministras Šarūnas Birutis, įteikdamas visų dešimties bendruomenių pirmininkams išskirtinius pažymėjimus.

Visi koncertavusieji turėjo galimybę išbandyti įspūdingą kilnojamą sceną, kuri „išsilanksto“ iš puikaus dizaino automobilio. Didžiulis ekranas, scena, apšvietimas, įgarsinimas – viskas viename automobilyje, kuriuo galės naudotis ir Palūšės bendruomenė, organizuodama renginius bet kuriame gamtos kampelyje, mat mobilioji scena pati ir elektros energija pasirūpina. Ši scena – Ramūno Karbauskio dovana visiems šalies meno mylėtojams. Tądien scenoje pasirodė ir populiaraus serialo „Naisių vasara“ aktoriai, atlikdami žinomiausius kūrinius, pagal Marcelijaus Martinaičio, Sigito gedos, Vytauto Kernagio žodžius.

Vakarėjant prie palūšinių prisijungė kita komandos dalis – muzikinis Palūšės veidas – solistė S. Skrebutėnaitė ir Ceikinių kapela „Keiziai“, vadovaujama Rūtos Kajėnės. Nusikirpę trumpai plaukus, nusilakavę nagus, smagiai nusiteikę „Keiziai“ atvyko į Vilnių po romantišku dangum, kad uždegtų ir vilniečių širdis muzikai, šėlsmui ir šokiui. Skambant „Keizių“ atliekamoms dainoms, šokio sūkuryje sukosi ir palūšiniai, ir vilniečiai. Milda Dikmonienė pastebėjo, kad neatsitiktinai Ceikiniai ir Palūšė susivienijo dabar, juk ilgus dešimtmečius tiesiausiu miško keliuku šias bendruomenes jungė Mikas ir Kipras Petrauskai.

Šioje smagioje kelionėje savų palaikyti atvyko ir rajono meras Henrikas Šiaudinis bei savivaldybės specialistė Rasa Juodagalvienė. Atnešę smaguriškų dovanų, sulaukė jų ir patys. Tiesa, prieš tai turėjo atsakyti į pačius sudėtingiausius klausimus apie Palūšę. Bet jie susidorojo ir su šia užduotimi.

Sutemus ignaliniečiai atsisveikino su sostine, su Mažosiomis kultūros sostinėmis, su kuriomis spėjo užmegzti kultūrinių ryšių. Priešakyje – daugybė planų, projektų ir susitikimų, švenčių. Juk šiai komandai neįveikiamų darbų nėra, tad iki nepakartojamų susitikimų visus 2017-uoius Palūšėje.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje