Skip to content

Ar blogis ten, kur blogis, ar blogis absoliučiai visur?

Penktadienį Ignalinos seniūnas Jonas Polito liūdnai popieriaus lape dėliojo skaičiukus. Užduotis nepaprasta – kaip suskaičiuoti, kad turimi maždaug 300 eurų virstų beveik 350. Kam ta magija? Seniūnui reikia pagarbiai ir gražiai palaidoti benamį žmogų. O čia dar akis bado šalies žiniasklaidos išmarginta kone kriminalinė istorija su labai negardžiu prieskoniu. Mat ignaliniečiai, suabejoję Ignalinos medikų sąžiningumu, kreipėsi į lrytas.lt žurnalistus, kad papasakotų siaubingą istoriją ir paskelbtų apie tai plačiajai visuomenei.

Ištrauka iš straipsnio lrytas.lt

„Manau, kad asocialiai atrodantį žmogų medikai paprasčiausiai išmetė lauk. Kiekvienam taip gali nutikti, jei ir mano tėvas eitų po darbo visas purvinas ir jam būtų bloga, gali baigtis taip pat“, – sunkiai žodžius rinko į naujienų portalo lrytas.lt redakciją paskambinęs Ignalinos gyventojas (redakcijai pašnekovo vardas žinomas).

Suglumino vaizdas prie gydymo įstaigos Jis teigė, kad tapo labai nemalonaus incidento liudininku: „Vakar ryte žmonės ėjo į darbą, o prie Ignalinos ligoninės Priėmimo skyriaus sėdėjo asocialios išvaizdos vyras. Buvo matyti, kad žmogui bloga, bet pagalbos jis veikiausiai sulaukė tik minimalios. Pavyko sužinoti, kad jis buvo išleistas iš gydymo įstaigos, bet mačiau, kad neturi jėgų niekur eiti. Suprantama, su benamiu niekas nenorėjo terliotis ir „paremontavę“ grūdo pro duris, o šis neturėdamas kur eiti, tiesiog prisėdo šalia pastato“, – kritiką medikams bėrė pašnekovas. Anot jo, būta ir dar vienos svarbios detalės. „Žmonės, kurie matė tai, kas dėjosi vėliau, sakė, kad tą vyrą išvežė iš gydymo įstaigos patalpų vežimėliu ir pasodino ant suolo, kaip jums atrodo, čia viskas gerai?“, – klausė jis. Vyras teigė tik vėliau sužinojęs, kad į tą vietą, kur sėdėjo benamis, buvo atsiųsti seniūnijos darbuotojai, šie jį kažkur išvežė, bet dar tą pačią dieną po pietų jam buvo konstatuota mirtis. „Žinau, kad tas žmogus buvo gimęs 1973 metais, vadinasi, jam buvo 43-eji, dar palyginti jaunas, o taip staigiai mirė“, – kalbėjo ignaliniškis, o pokalbio pabaigoje patikino, kad ši istorija jam skaudi ir dėl to, kad pačiam ne kartą teko susidurti su medikų abejingumu.

Medikai: „Asmuo buvo neblaivus“

Ignalinos rajono ligoninės vadovė Drąsuolė Jatulienė teigė, kad į gydymo įstaigą minėtas asmuo buvo pristatytas naktį ir buvo visiškai neblaivus: „Jį atvežė iš gatvės, jam teikėme pagalbą, vėliau jo būklė pagerėjo. Paskui, atsižvelgdami į sveikatos būklę jį išleidome. Greičiausiai asmuo neturėjo gyvenamosios vietos, tad kurį laiką buvo ligoninės prieigose. Iškvietėme policiją, bet pareigūnai atsisakė jį kur nors vežti, nes jis neturi gyvenamosios vietos, tad ir vežti jo nebuvo kur.“

Ligoninės vadovė teigė neturinti žinių, kas šiam žmogui nutiko vėliau. Apie liudytojo išsakytą nuomonę, kad medikai galėjo atsainiai žiūrėti į savo darbą, medikė sakė: „Ką pas mus atveža, visiems pagalbą teikiame ir nė vieno neišvarome, kad ir koks asocialus, purvinas ar švarus, girtas ar blaivus būtų. Pro duris neišvarome nė vieno, o jei asmuo neblaivus, kiek galime, išblaiviname, jei jis kitų skundų neturi. Tikrai niekas už durų neišmetamas, o jei niekur paskui neina ir sėdi už krūmų, tai jau socialinė problema. Supraskite, ligoninėje negalime apgyvendinti visų benamių“, – kalbėjo D. Jatulienė.  

Ignalinos rajono poliklinikos vyriausioji gydytoja Džiuginta Kajėnaitė patikslino, kad pirmasis iškvietimas gautas 21 dieną apie pirmą valandą nakties ir pranešta, kad gatvėje guli žmogus. „Jam nustatytas sunkus girtumas ir asmuo nuvežtas į Priėmimo skyrių, buvo paguldytas stebėti. Naktį jis praleido šiame skyriuje, o rytą 8 val. 20 min. išrašytas. Daug žmonių matė, kad jis pasiliko gydymo įstaigos prieigose, o paskui ligoninės greitoji nuvežė jį į Saulių kaimą“, – kalbėjo medikė. Vėliau Bendrasis pagalbos centras sulaukė dar vieno iškvietimo, o nuvykę medikai rado žmogų mirusį. Kol kas medikai nekomentuoja, kokia mirties priežastis. D. Kajėnaitė patikslino, kad asmuo, gimęs 1963 metais, o ne kaip teigia su redakcija susisiekęs ignaliniškis – 1973 m.

Įvairiai galima vertinti šią istoriją ir filosofuoti šia tema valandų valandas, pradedant analizuoti egzistencijos klausimus ir t.t., tačiau šįkart eidama siaurute linija noriu stoti į medikų pusę. Man regis, mes keliame pernelyg nerealius reikalavimus medikams, kurių jie nėra pajėgūs įvykdyti. Ir ne visada kaltas aplaidumas, abejingumas, neatsakingumas. Medikų kompetencijos rajoninėse ligoninėse yra labai įspraustos į rėmus ir jie negali to, ko negali. Jų galimybės atlikti daugelį tyrimų čia pat ir dabar taip pat ribotos. Kaip sakė vienas gydytojas, su tušinuku rankose (be konkrečių tyrimų) gydytojas yra beveik bejėgis. Tad, suteikę būtiną pagalbą žmogui, jie jį paleido.

Beje, turbūt daugelis jau pamiršo apie naujoves gydymo įstaigose, už kurias reikėtų padėkoti Ligonių kasoms. Jau kuris laikas ligoninėse nemaža dalis pacientų paleidžiami į namus, atlikus būtinas procedūras. Tarkim, jums sutriko širdies ritmas. Ryte jums ligoninėje pastatys lašelinę, suleis vaistų, atliks būtinus tyrimus ir paleis į namus, kitą rytą vėl ateisite į ligoninę pagulėti kelioms valandoms, kol bus atliktos tos pačios procedūros. Ir taip visą savaitę ar daugiau, ir visai nesvarbu, kad jūs gyvenate – už 20 km kelio nuo Ignalinos. Tokia yra tvarka ir medikai privalo paisyti įstatymų.

O jei kalbėt apie šį konkretų atvejį, tai labai norėtųsi pažiūrėt, kaip bet kuris iš „išgąsdintų ignaliniečių“ būtų atrodęs ir kaip jautęsis, jei iš vakaro būtų prisigėręs alkoholio iki visiško smigimo ar suvalgęs pakelį žiurknuodžių?

Ir kas jau kas, bet medikai, teikiantys būtiną pagalbą, niekada neskirsto žmonių pagal drabužį, piniginę ir giminystės ryšius. Kiek iš jūsų visomis išgalėmis gelbėtų pavojingai sužeisto, sergančio AIDS narkomano gyvybę, kuris prieš kelias valandas apiplėšė mieste moterį ir ją perdūrė peiliu? O medikai, nepaisydami jokių prieštaringų jausmų ir rizikos patys užsikrėsti nepagydoma liga (juk teskiria plonytė guminė pirštinė), sąžiningai atlieka savo pareigą. Tik vėliau, išėję iš operacinės, jie susimąsto, kas ką tik įvyko. Tokiose realijose daugiau nei tris dešimtmečius gyvena ir viena Ignalinos medikė, dirbanti sostinėje.

Manyti, kad visi žmonės yra sąžiningi – kvaila, bet manyti, kad iš viso nėra sąžiningų – daugiau negu kvaila. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje