Jei žmogus nepasiduoda ir lieka ištikimas savo svajonėms, gyvenimas jas, paerzinęs laiku, išpildo su kaupu, kartais dovanodamas netgi tai, apie ką net pagalvota nebuvo, kai ilgesio spalvomis sieloje pleveno troškimas. Tai – visiems žinoma klasikos tiesa, kurią savo gyvenimu patvirtino MI priedo „Sodyba“ rengėjas ir konsultantas Pranas ZUBRICKAS. Pranas visada svajojo ir dabar nesiliauja svajojęs savo sodyboje išbandyti vis ką nors naujo, įdomaus ir neįprasto, sodybą Ažušilėje paversti sodininkystės muziejumi po atviru dangumi, kuriame galima būtų semtis žinių kiekvienam pradedančiajam sodininkauti. Kažkada Pranas, svajojęs ir apie didžiulį sodą prie namų, kuriame augtų paties sodintos obelys, kriaušės bei… kažkas neįprasto ir nepaprasto. Šiandien šio žmogaus svajonės išsipildė ir tebesipildo toliau, mat kaip tobulumas neturi ribų, taip Prano svajonės neturi pabaigos. Darbščios ir rūpestingos šeimininko ir jo žmonos Danutės rankos įrengė gražią sodybą Ažušilėje, o aplik ją – daugybės rūšių vaismedžių, uogų ir net… graikinių riešutmedžių giraitę, kuri šiemet apdovanojo nepaprastai gausiu derliumi riešutų.

Riešutmedžių giraitės užuomazgos

Pranas daugiau nei prieš 10 metų ėmė galvoti apie graikinių riešutų auginimą, kai iš Kaukaze gyvenančio sodininko Stefanenkos, kuris išvedinėdavo įvairias riešutmedžių veisles, gavo kelias graikinių riešutų sėklas. Pasodinęs jas prieš dešimt metų, šiandien Pranas jau džiaugiasi itin gausiu riešutų derliumi. „Reikia įsidėmėti, kad iš pasodinto riešuto išauga vis skirtingi augalai, skiriasi lapų forma, nokimo laikas, net ir patys vaisiai bei derlingumas. Norint gauti tokį patį augalą, reikia dauginti vegetatyviniu būdu, leidžiantį įsišaknyti motininio augalo šakelei. Mūsų giraitėje jau yra atrinkti patys derlingiausi medžiai ir nuo jų dauginama“, – sako Pranas.

Geros veislės riešutmedžiai derėti pradeda dažniausia po šešerių metų. Paprastai, pasakPrano, reikia laukti 8–10 metų, kol pasėtas riešutas (sėkla) virs derlių duodančiu medžiu. Taigi sodininkas pasidžiaugęs pirmaisiais graikinių riešutų derliais (jau šiais metais surinko per 80 kg riešutų nuo vieno motininio medžio).

Graikinis riešutmedis – Lietuvos ateities vaismedis!

Pranas domėdamasis graikinių riešutmedžių auginimu, ieškojo ir Lietuvoje žmonių, turinčių kone pramoninius riešutynus. Tada nerado nė vieno. Na, o štai dabar jau vis drąsiau žmonės eksperimentuoja. Ir atsiranda vis daugiau tokių ūkių. Labai graži riešutmedžių giraitė „keliasi“ Zuikose, skulptoriaus Svajūno Rimkevičiaus šeimos sodyboje. Ten drauge ir lazdynai ir graikiniai riešutai bręsta. „ Bet tai palyginus, labai mažai, nes juk graikinis riešutmedis – Lietuvos ateities vaismedis, – sako Pranas. – Šiltėjant klimatui mūsų šalyje, šie medžiai išties dar labiau paplis, nors ir dabar čia augantys graikiniai riešutmedžiai yra puikiai prisitaikę prie mūsų klimato sąlygų.“

Graikinis riešutmedis, išaugantis į galingą medį, – ne tik puošmena, tačiau ir jo vaisiai pasižymi įvairiausiomis teigiamomis sveikatai, grožiui, gerai savijautai savybėmis. Be to, akcentuoja Pranas, graikinius riešutmedžius labai paprasta auginti. Jeigu turi atsparų šalčiui sodinuką su patikimais „kilmės dokumentai“ (kad vaisiai anksti – rugsėjo mėnesį – subręstų ir būtų aukštos kokybės, kurią, be kita ko, apibūdina plonas lukštas bei geras skonis) ir pasodini į nuolatinę vietą iškart, nelaukdamas, kad šaknys išdžiūtų, manyk, jog visi vargai baigti. Graikiniai riešutmedžiai nėra reiklūs dirvai, tik mėgsta, kad dirvos paviršius būtų purus. Šių medžių šaknų sistema labai gausi, stipriai įsitvirtinanti dirvoje, tad jokios baimės, kad lietūs išplaus ar vėjai išvers. Be to, augantiems medžiams beveik jokia priežiūra nereikalinga: nereikia jų genėti, graikinių riešutmedžių nepuola ligos, kenkėjai. Kai jie veda, labai paprasta surinkti derlių. Paprastai rugsėjo pirmoje pusėje riešutai būna sunokę, nukrinta žemėn, tad tereikia tik juos susirinkti, o susirinkus – padžiovinti (tuomet šiais įstabiais gamtos stebuklais bus galima mėgauti ilgai).

Pagiriamasis žodis graikiniam riešutui

Graikinių riešutų teigiamos savybės buvo pastebėtos jau antikoje (tais laikais daugelyje Europos tautų graikiniai riešutai buvo vadinami karžygių maistu, nes po didelių fizinių krūvių sustiprina bei atpalaiduoja raumenis). Graikiniuose riešutuose yra biologiškai aktyvių medžiagų – polifenolių, antioksidantų ir žmogaus organizmui reikalingų riebiųjų rūgščių, stimuliuojančių smegenų veiklą. Jie taip pat turi vitaminų C, B1, B2, PP. Pagal kaloringumą jie prilygsta mėsai arba sviestui, nes juose yra 75 proc. riebalų. Šie riešutai turi vitaminų 50 kartų daugiau  nei citrusiniai vaisiai ir 8 kartus – nei juodieji serbentai. Graikiniai riešutai yra taip pat puikus magnio, cinko, polinesočiųjų rūgščių bei vitamino B6 šaltinis, juose yra gausu ir baltymų.

Graikiniai riešutai padeda išvalyti šlakus iš organizmo, gerina kepenų, skrandžio, inkstų, žarnyno veiklą. Riešutų patariama valgyti ir sergant mažakraujyste, nes juose gausu kobalto bei geležies. Jie sumažina cholesterolio lygį organizme. Graikiniais riešutais patartina ir atmintį stiprinti, suvalgant nors po 2 riešutus kasdien. Šie riešutai taip pat padeda suvirškinti sunkų maistą, stiprina galvos smegenis, širdį ir kepenis, gydo tulžies pūslės ligas. Jie žvalina ir tonizuoja organizmą, neutralizuoja žalinguosius medžiagų apykaitos produktus, atjaunina viso organizmo ląsteles, saugo širdį nuo širdies ligų

Graikinių riešutų lapų užpilas naudingas kalkėjant kraujagyslėms, sergant kai kuriomis odos ligomis. Be to, graikiniai riešutai rekomenduojami vartoti ir kaip afrodiziakas.

Graikinio riešutmedžio visas dalis galima naudoti

Sodininkas Pranas tikina, jog jis pats, reguliariai valgydamas graikinius riešutus, džiaugiasi puikia savijauta, pakilia nuotaika bei darbingumu. Sodininkas labai vertina ir graikinių riešutų branduolius, užpiltus šviežiu medumi. Toks užpilas ne tik labai skanus, bet ir naudingas sveikatai. Be to, gali stovėti labai ilgai.

Daug domėjęsis graikiniais riešutmedžiais, sodininkas žino, kad ir šio augalai lapai labai vertingi. Jie sukaupia daug vitamino C, todėl jų nuovirai ir trauktinės – puikios organizmą stiprinančios priemonės, vartojamos išsekus organizmui, taip pat ir avitaminozei gydyti. Šios priemonės gerina medžiagų apykaitą, vartojamos gydant aterosklerozę, tinka gerklei skalauti, esant uždegimams. Nuovirai vartojami ir sutrikus žarnyno veiklai. Lapai turi ir antiseptinių savybių – švieži arba džiovinti, sutrinti į miltelius, dedami ant nedidelių žaizdų, vočių. Šiems tikslams iš lapų gaminami ir tepalai. Sergant įvairiomis odos ligomis, lapų nuoviras naudojamas apiplovimams, vonioms. Be to, lapų ekstraktas mažina cukraus kiekį kraujyje ir didina kraujo krešėjimą.

„Nereikėtų bijoti mūsų taip mėgstamų obuolių sodą paįvairinti itin vertingais graikiniais riešutais. Obuoliai duoda labai gausų derlių, o tada mes juos verčiame į atliekas. Nebijokime eksperimentuoti, bet nepraraskime saiko. Iškilus klausimams, visada kreipkitės – patarsiu “, – sako Pranas.

Autorės nuotr.