Regis, baigėsi visos šių metų vasaros, taip pat ir bobų vasara. Jau tampa įprastu reiškiniu, kad rugsėjis džiugina vasariškais orais. Tiesa, buvo keletas pabjurusių dienų, per kurias,staiga atvėsus orams, mus ankstokai užklupo kvėpavimo takų negalavimai. O šiaip per visą rugsėjį praktiškai nebuvo rimtesnių šalnų. Nenušalo dar jurginai ir galinsogos (amerikonkos), kurie yra tikrų šalnų indikatoriai. Pagal liaudies pastebėjimus, šis ruduo turi(turėjo) būti ilgas ir lietingas, nes gausiai užderėjo šermukšniai. Kol kas pastebėjimai nesipildo, bet dar liko beveik du rudens mėnesiai, tad nežinia kuo jie mus nustebins.

Na, o svarbiausias šio rudens akcentas žemės gėrybių mylėtojams – spalio 1-ąją Ignalinoje vykusi rudens mugė. Labai nesileidžiant į išsamų mugės aprašymą –  ko kiek trūkoar netrūko– viskas buvo, kaip jau esame pripratę, aukštame lygyje. Masė žmonių (nedrįstu visus įvardinti pirkėjais), masė prekeivių, paskutiniai šansai pasireklamuoti į Seimą kandidatuojantiems, gera meninė programa,  puikus oras – ko daugiau benorėti. Kalbant apie sodmenis, jų įvairovė tikrai tenkino patį  įnoringiausią sodininką. Jau pripratome prie aukštų sodmenų kainų ir jeigu bandytume versti litais, nelabai norėtume pirkti. Mane stebina, kad dar vis daug  tradiciškai perkama obelaičių. Obelys dominuoja mūsų sodybose.Kai gausiai uždera – nėra kur obuolių dėti(nedaug kam už 4 centus kyla noras rinkti ir parduoti), o kai ne obuolių metai – tik vietą užima sode. Nedaug ką iš kitų rūšių vaismedžių mūsų regione galima sėkmingai. Mugėse daug prekeivių, siūlančių persikų, abrikosų,  nektarinų, kurių stabilaus derliaus tikėtis beviltiška. Net ir vyšnios, jau nekalbant apie trešnes, silpnai mūsų soduose  dera. Labiau  rekomenduočiau auginti kriaušes, slyvas.Nors kriaušes puola rūdys –reikia, kad gana dideliu atstumu neaugtų kazokinis kadugys ir kitos introdukuotos kadugių rūšys. Stebina, kad toks pietų kraštų ateivis,kaip graikinis riešutmedis, vis labiau prigyja mūsų regiono klimato sąlygomis.Šiemet jis ypatingai gausiai derėjo, ko negalėčiau pasakyti apie lazdynus, kurie turėtų labiau būti prisitaikę derėti atšiauresniame klimate, nei graikiniai riešutmedžiai.

O gamtoje šeimininkauja ruduo.  Ilgai laikėsi žaluma, bet paskutinę rugsėjo dekadą beržų, klevų lapus ir be šalnų nuspalvino įvairaus intensyvumo geltona ir raudona spalvos. Kai kuriose vietose dėl gana šiltų orų pražydo obelys, bruknės. Beveik visi sparnuočiai, kurie pas mus nežiemoja, jau paliko gimtąsias savo  vietas.Miškuose  girdėti tik genių stuksenimai, kėkštų šaižūs balsai, kurie intensyviai ruošia gilių atsargas žiemai. Daug kur gerai užderėjo ąžuolai, bus džiaugsmo netik kėkštams, bet ir šernams, elniams, voveraitėms. Tuoj pradės migruoti žąsys, gervės. Verta pabūti gamtoje ne tik laukiant  žaliuokių pasirodymo. Mums reikia grūdintis, stiprinti imunitetą, nes kol kas tikro rudens žvarbos dar nepajutome, o jau peršalimo ligos atakuoja. Reikėtų pasiruošti žolelių nuo peršalimo. Tai čiobreliai, medetkos, vaistinis šalavijas, pušų pumpurai, česnakas, krienas, imbieras. Tad grūdinkimės, profilaktiškai gerkime žolelių arbatas, dažnai būkime gamtoje ir būsime sveiki, nepaisant rudeniškų orų.