Kas mums pasidarė, kad vienas kitam kimbame į atlapus dėl kiekvienos smulkmenos? Ypač dažni kivirčai tarp kaimynų. Tai metų metus draskosi dėl sprindžio žemės sklypų paribyje, tai dėl kokio beverčio daikto, tai dėl nepatikusio žvilgsnio. Šiandien apie dar vieną nedidelį kaimynų barnį dėl daikto, iš šalies žiūrint – nevertą nė sudilusio skatiko, bet spręstą net su policijos pagalba.

Zoja Savčenko sklypą „Ąžuolo“ sodų bendrijoje, Rožių gatvėje, prieš keliolika metų nusipirko iš Broniaus Skirskaus (dabar jau miręs). Perkant, senasis sklypo savininkas naujai šeimininkei paaiškino, kad tvora, skirianti jo sklypą nuo kaimyno Žilvino Keperšos, statyta jo, tad su ja ir sklypą parduoda. Per ilgus metus metalinio tinklo tvora sunyko, susisuko, ją „pakando“ rūdys, tapo gadinanti visą gražiai tvarkomo sklypo vaizdą, todėl ponia Zoja nutarė ją pakeisti nauja: tvirta ir estetiškai gražia. Nauja tvora ji aptvėrė visą savo sklypą, nuo visų kaimynų. Kad su jais, ne duokdie, nereikėtų ginčytis dėl jau minėto sprindžio žemės, naują tvorą nuo kaimynų iš visų pusių atitraukė savo pusėn per 8–10 cm. Tai aiškiai matyti, nes likusi senosios tvoros žymė.

Bet vieną dieną savo sklype pasirodė ponaitis Žilvinas (čia lankosi gana retai, nes gyvena Vilniuje) ir pareiškė, kad tvora buvo jo, kaimynę apkaltino vagyste ir pareikalavo už surūdijusio beformio metalo krūvą sumokėti 100 eurų. Kai ši atsisakė, Ž. Keperša kreipėsi į policiją. Tad vyko tarsi du vienas nuo kito nepriklausomi tyrimai – policijos ir redakcijos. Kadangi ponaičio Žilvino pagauti nepavyko, jo Ignalinoje gyvenantis tėvas Jonas Keperša nė nemirktelėjęs tvirtino esą tą tvorą jis su sūnumi statęs. Tačiau to kažkodėl nematė šalia gyvenantys kaimynai. Atvirkščiai, du iš jų (pavardžių prašė laikraštyje neminėti) ir policijos tyrėjai, ir redakcijai patvirtino, kad tvorą kadaise pastatė ne Keperšos, o būtent B. Skirskus.

Tad policija, neradusi Ž. Keperšos tiesos patvirtinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Z. Savčenko nutraukė. Moteriai, jau kelerius metus slaugančiai nevaikščiojantį vyrą ir vienai tvarkančiai nemenką ūkį, dar vienas kaimynų išgalvotas rūpestis nuo pečių nusirito. Gal ponaičiui Žilvinui užteks sąžinės daugiau bangų dėl niekniekio nekelti…