Nedažnai Lietuvoje pasitaiko, kad jau po pirmo rinkimų rato būtų tiek politinių lavonų. Visų pirma, aišku, visi mini Darbo partiją. Bus gal vienas kitas jos „deputatas“ Seime, bet pačiai partijai jau uždegtos žvakutės. Vos spėjo pasitraukti (nors kai kas dar klausia – ar tikrai?) iš politinio gyvenimo šios partijos įkūrėjas ir, bent jau mano nuomone, pagrindinis finansinis rėmėjas Viktoras Uspaskichas, ir varpai suskambėjo.
Atvirai sakant, truputį gaila, nes net toje partijoje buvo padorių žmonių ir galvotų žmonių. Na, kad ir dabartinis partijos vedlys Valentinas Mazuronis. Galvotu jį pavadinčiau jau vien todėl, kad jis neatsisakė europarlamentaro mandato ir negrįžo į Lietuvą vesti partijos… į pražūtį? Vadinasi, numatė? Ir jau atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų – kas dabar priglaus V. Mazuronį, taip nesėkmingai pabėgusį nuo Rolando Pakso?
Tad Seime nematysime ir kai kurių kitų „pasižymėjusių“ darbiečių: nei žodžio „Lietuva“ nesugebėjusios ištarti Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės (jai išėjo „lie-va-tu“, bet čia jau kažkokia rusiška „lievata“), nei žodžio „ačiū“ taisyklingai parašyti nesugebėjusios švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, nei kitų, protingai ketverius metus Seime pratylėjusių seimūnų.
Apie subyrėjusią Drąsos kelio partiją apskritai neverta kalbėti. O kaip gyvensime beveik be „Tvarkos ir teisingumo“ ir be atsistatydinusio šios partijos vedlio R. Pakso? Dėl pastarojo – viskas aišku, čia kalta aplinka, o mažiau bus šios partijos – gal daugiau bus tvarkos ir teisingumo,
Vis dėlto didžiausias netikėtumas Lietuvos politiniame gyvenime – socialdemokratų žlugimas pirmame rate. O kokį gražų likimą jiems pranašavo sociologai. Politologai sako – gaidys nusigiedojo, dabar jis tik sriubai tinka. Nors gal nereikėtų stebėtis, juk ne veltui sakoma: kas moka daugiausia, to ir muzika groja. Labai jau skyrėsi įvairios prognozės, ir tie skirtumai priklausydavo nuo to, kas prognozes užsakinėjo…
Socialdemokratai dabar drąsinasi: girdi, jų partija – seniausia Lietuvoje, jie neišnyks. Tai, girdi, liudija jų partijos istorija. Tik jie nemėgsta prisiminti, kad iš pradžių buvo socialdemokratai, paskui suskilo į bolševikus ir menševikus, paskui bolševikai pasivadino komunistais, o galop vėl susijungė socdemai su komunistais ir tapo tikrais socdemais. Tikrai ši partija nemirtinga.
Tad nereikia galvoti, kad po šių rinkimų socialdemokratai išnyks. Ir nors jie šiek tiek pradėjo rietis ir svarstyti, kas turėtų užimti nemirtingą partiją sužlugdžiusio Algirdo Butkevičiaus vietą, tai dar nieko nereiškia. Juk, kaip rašo Pipedija, „šitai partijai priklauso daug milijonierių ir visokių direktorių, vadovų ir šiaip gal kokių vagių“ (http://www.pipedija.com/index.php/Socdemai), tad partijos resursai prieš antrą rinkimų ratą tikrai neišsemti.
Juoba kartais pasigirsta būgštavimų – ar nepadarys antram rinkimų ratui įtakos VRK nupirkta balsų skaičiavimo programa, už kurią buvo sumokėti 5 milijonai eurų ir kuri ne tik neveikė kaip reikiant, bet dar ir leido prisijungusiems sužinoti kitų žmonių asmens duomenis.
Šie būgštavimai veikiausiai be pagrindo. Kol kas balsai skaičiuojami ir perskaičiuojami rankomis, ir nerimą veikiau kelia tokie faktai, kai balsai kurioje nors apygardoje ar apylinkėje skaičiuojami labai ilgai, o paskui paaiškėja, kad ten žmonės balsavo taip, kad kažkam pasidarė geriau, negu tikėtasi.
O 5 milijonai eurų už neveikiančią programą – tai tik dar vienas įrodymas, kad nueinanti (tikėkimės) valdžia sugebėjo pirkti tai, ko reikia. Kaip sakoma, kas gali paneigti, kad užsakymas nebuvo naudingas ir pirkėjams, ir pardavėjams, kad milijonai nebuvo pasidalinti.
Bet jeigu kada nors išsipildys liberalų svajonė ir bus įteisintas balsavimas internetu – čia, turint galvoje dabartinę 5 milijonų vertės istoriją su skylėta programa, galimybės manipuliuoti balsais bus didžiulės. Tada rinkimus laimės tie, kurie valdys kompiuterinę programą. Tikėkimės, kad šito dar negreitai sulauksime.
O kol kas dar vienas rinkimų ratas laukia. Po jo ir matysime, kas bus. Bet jau yra vilties, kad nebebus, kaip buvo.
Tarp kitko: o ar pastebėjote, kaip po pirmo rinkimų rato pasikeitė žurnaliūgų tonas. Dabar jau ir (pagal abėcėlę) Ramūnas Karbauskis, ir Gabrielius Landsbergis, ir Saulius Skvernelis kur kas geresni, negu prieš rinkimus.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!