Yra nerašyta taisyklė: jei koks laikraštis išspausdino kritinį rašinį, atsiliepimus į jį dera spausdinti tame pačiame leidinyje. Taip pat ir atsakymai į rašinio kritiką ar kitos nuomonės ta tema taip pat turi būti tuose pačiuose puslapiuose. Todėl kiek nustebome, kai ignaliniečiai Pranė ir Juozas Milašauskai paprašė juos apginti nuo neteisybės ir iškraipytos „tiesos“ viename kito rajono laikraščio straipsnyje. Garbaus amžiaus ignaliniečiai skundėsi, kad kitas laikraštis iškraipė faktus, kas jam nenaudinga – nutylėjo, o labiausiai žmones žeidžia, kad nebuvo išklausyta jų – kita – nuomonė. Istorija papasakota šališkai, remiantis tik vienos pusės pasakojimais. O čia jau ir nusižengimas žurnalisto etikai. Pagaliau, kai Milašauskų žentas Petras Keperšovas nuėjo į to laikraščio redakciją (prieš tai dar skambino telefonu) aiškintis, kodėl taip neobjektyviai straipsnis parašytas, su juo niekas nepanoro žmoniškai pasikalbėti. Tad išimties tvarka sutikome išklausyti tą kitą (neišklausytą) nuomonę.

Beržui – apie 100 metų

Tema banali. Jau ne pirmi metai Ignalinos Atgimimo gatvės pabaigoje vyksta dviejų kaimynų ginčas dėl seno beržo, augančio beveik ant Milašauskų ir Sigito bei Irinos Meidūnų sklypų ribos, bet esantis jau Meidūnų namų valdos pusėje. Specialistų nuomone, medžiui jau apie 80 metų. O gal ir visas šimtas. Ateities g. netoli IKI prekybos centro yra kitas panašus beržas. Kažkada viena močiutė (jei gerai atsimenu – Gimževskienė, jau mirusi) pasakojo, kad šis beržas sodintas tuomet (ta proga), kai 1917 m. Peterburge įvyko spalio perversmas. Išeitų, kad jam kitąmet jau šimtas. Ar nebus abu šie beržai anuomet kartu sodinti?..

Dėl medžio vieni nuostoliai

Ginčo esmė: Milašauskai pagrįstai bijo, kad senas beržas vienąkart neišlaikys stipraus vėjo ir lūš ar grius, ir, kadangi pasviręs link jų,  tikėtina – ant jų ūkinių pastatų ir gyvenamojo namo, nes nuo jo iki beržo tik apie 10 m, o medžio aukštis – daugiau nei 20 m. Lūžio galimybę didina medžio liemens dvišakumas (tokie greičiau lūžta) ir žaizdotas kamienas. Viduje beržas išpuvęs, yra tuščių ertmių. Medis Milašauskams nuolat kelia ir kitų rūpesčių, kasmet pridaro nuostolių. Pasakoja Pranė Milašauskienė: „Daugiausia rūpesčių rudenį, kai krinta lapai, sausos šakos. Jie gula, krinta ant sandėliuko, pirties, malkinės stogo, jį gadina, pūdo, todėl nuolat reikia valyti. Tai kainuoja, o ir metai bei sveikata jau nebe tie stogais karstytis. Pavasarį, kai beržas žydi, mane kankina ir jo žiedų alergija. Šaknys, išsišakoję mūsų daržuose, išsiurbia visą žemės drėgmę, tad laistyk nelaistęs daržus – niekas neužauga. Juk beržas, mokslininkų nuomone, per dieną išgarina apie 30 litrų vandens. Šaknys – grėsmė ir pastatams, jų pamatams. Mūsų pusėn nusvirę trys storos beržo šakos, prašėm Meidūnus nors jas nupjauti ir jau pusės problemų nebūtų, bet ir to nesutinka daryti. Medyje, žinoma, nuolat tupi paukščiai, tad jie apdergia padžiautus skalbinius, pastatytą automobilį. Pakeitėme namo šiferį, tai jis beržo įtakoje (medis išskiria rauginių ir kitų medžiagų) jau po kelių dienų spalvą pakeitė“, – vardino ponia Pranė jiems medžio daromas skriaudas.

Užmaskuotos išpuvusios ertmės

Pastaraisiais metais kiek nuostolių rajone pridarė lūžę seni medžiai. Vien šiemet liepą Šiškiniuose du nuo seno prie sodybos saugoti klevai (beje, dvikamieniai) lūžę sugadino neseniai dengto namo stogo dangą, vėjo galybės neišlaikė ąžuolas prie Veterinarijos tarnybos, o visai neseniai lūžo net Trainiškio ąžuolas galiūnas. Tad Milašauskų baimės išties pagrįstos. Juolab, kad Meidūnai (ir kitas laikraštis) slepia vieną jiems nepalankų faktą, griaunantį statomą jų tiesos rūmą. Meidūnai teigia, kad jų beržas – sveikas kaip sūris, jie esą net sulos iš jo nevarvina, tačiau iš tiesų yra kiek kitaip. Kažkada nupjautų šakų vietos prie kamieno išpuvo, lietaus vanduo ilgai varvėjo į vidų ir išpūdė ertmes kamieno viduje. Meidūnai į tas skyles įkišo apvalius pagalius, tad nuo žemės žiūrint atrodo, kad tai nupjauta šaka. Atlikau eksperimentą. Leidus šeimininkams, užlipęs ant Milašauskų sandėliuko stogo iš skylės ištraukiau „šaką“ ir į skylę įkišau ranką. Ji kamiene tilpo bemaž iki alkūnės, todėl tvirtinu, kad kamieno viduje išties yra tuščių ertmių. Tad ir pavojus neišgalvotas. Tame, kito laikraščio, rašinyje, pasak Milašauskų, yra ir daugiau iš piršto laužtų ar tiesiog netikslių tiek esminių dalykų, tiek detalių. Tarkim, Meidūnai teigia, kad Milašauskų tualetas vos už kelių metrų nuo Meidūnų šulinio. Bet tas jų tualetas net ne lauke, o namo viduje. Vėlgi pats mačiau…

S. Meidūnas kilniai pareiškė, kad esą dėl viso pikto jis Milašauskų trobesius apdraudė. Kaip, kur, kurioje draudimo įmonėje? Milašauskai apie tai nieko negirdėjo, jokio draudimo poliso jiems niekas net neparodė. Antra vertus, ar įmanoma apdrausti svetimą turtą, šio šeimininkams nė nežinant apie tai?   

Specialistų nuomonės

Ignalinos seniūnas Valentinas Rumbutis sakė, kad tas kaimynų ginčas – senas kaip pasaulis. Jis sutinka, kad Milašauskų baimės pagrįstos, bet Meidūnai nesutinka nei beržą nupjauti, nei jį bent apgenėti. „Medis jų valdoje, todėl yra jų turtas ir nei seniūnija, nei rajono savivaldybė niekaip negali Meidūnų priversti ką nors su tuo beržu daryti. Ginčą gali išspręsti tik teismas, bet Milašauskams jame reikėtų įrodyti medžio daromą piniginę žalą. Jei mes kasmet grėbtume beržo lapus iš jų kiemo ir nuo stogų, tai kainuotų ne mažiau 50-ties eurų. Jei jie ką samdytų tiems darbams ir mokėtų už tai pinigus, jų mokėjimo dokumentai teisme jau būtų įrodymas.“

Valstybinės miškų tarnybos inspektorius Mindaugas Dinsmanas pernai pats apžiūrėjo tą beržą. „Nors iš pažiūros beržas atrodo sveikas, dėl jo amžiaus juo nepasitikėčiau ir prie savo namo tikrai nelaikyčiau. Techninė beržo branda – 60 metų, o šiam medžiui jau 80–90 ar visas šimtas. Nesuprantu, kam rizikuoti, kiek malkų išeitų nupjovus ir pavojus išnyktų“, – MI sakė M. Dinsmanas.

xxx

Esu iš tų, kuriems gaila kiekvieno medžio, kaip ir kiekvieno gyvo padaro. Kai sužinojau, kad tiesiant asfaltą mano gimtajame kaime buvo išpjauti beveik visi šimtamečiai klevai, liepos, uosiai, po kuriais užaugau – kaip nesavas vaikščiojau visą savaitę. Tačiau viskas turi pradžią ir pabaigą, gimsta ir miršta. Taip pat ir medžiai. Jie miršta stovėdami, tačiau jei kitos išeities nėra – tenka rinktis: saugumas ar emocijos, sveikas protas ar ne itin įtikinamos ambicijos. Kas bus pasirinkta šįkart?..

Autoriaus nuotr.