Spalio 17 d. rajono savivaldybės administracijoje lankėsi finansų viceministras Romualdas Gėgžnas. Svečias susitiko su savivaldybės meru Henriku Šiaudiniu, vėliau dalyvavo susitikime su rajono finansininkais, kai kurių įstaigų vadovais. Romualdas Gėgžnas pristatė Mokesčių inspekcijoje įdiegtą naują išmaniąją mokesčių surinkimo sistemą, kalbėjo apie Europos Sąjungos paramos panaudojimą, aptarė kai kurias valstybės rinkliavas ir akcentavo, kad dalį jų reikėtų perduoti savivaldybėms.

Viceministras sakė, kad šiuo metu Lietuvos ekonomika sveika, o mokesčių surinkimo planas šiek tiek viršijamas. Lietuvos mokesčių lygis prilygsta Europos Sąjungai, o vidutinis užmokestis yra vienas mažiausių. Didelė problema, kad Lietuva Europoje labai atsilieka pagal PVM surinkimą. Nesurenkama 36 proc. PVM, kai tuo tarpu Estijoje – tik 9 proc. Tai, pasak R.Gėgžno, skausmingai atsiliepia visoms jautriausioms sritims ir Lietuvai būtina imtis griežčiausių  priemonių.

Pastebėta, kad  nors įmonių pelnas per pastaruosius metus padidėjo apie 40 proc., tačiau darbuotojams atlyginimų  neskubama  kelti. „Dirbantieji negauna tų pinigų, kurie jiems priklausytų“, – sakė viceministras. Jo teigimu, darbo užmokestis Ignalinos rajone, lyginant su šalies vidurkiu, yra mažesnis 20 proc., tai sąlygoja ir pramonės nebuvimas, ir turizmo verslo sezoniškumas, ir gyventojų amžius bei kiti kriterijai.  Kalbėta apie tai, ką reikėtų daryti, kad į šį kraštą ir kitus regionus ateitų daugiau verslo įmonių. „Tol, kol įmonių nesugebėsime aprūpinti kvalifikuota darbo jėga, niekas neateis“, – konstatavo viceministras.

Svečio nuomone, naujuoju Europos sąjungos paramos periodu reikėtų prioritetą teikti tiems projektams, kuriuos įgyvendinant būtų investuojama į pelną nešančias sritis. 2007–2013 m. laikotarpiu net 80 proc. visos ES paramos „sukasta į žemę“ (vandentvarkos infrastruktūra) ir tik 12 proc. nukreipta į ekonominės veiklos skatinimą. Kita vertus, svečias pritarė mero H. Šiaudinio mintims, kad savivaldybė šioje vietoje neturi daug laisvių pasirinkti, taip pat rengdama ir įgyvendindama projektus susiduria su daugybe biurokratinių trukdžių  ir todėl reikėtų peržiūrėti nežinia kam sugalvotus perteklinius reikalavimus, kurie neturi jokios prasmės.

Meras taip pat sakė nesuprantantis, kodėl pati valstybė atsisako tam tikrų rinkliavų, kurios duodavo naudą savivaldybėms. Pvz., už prekybos alkoholiu licencijų išdavimą Ignalinos rajono savivaldybė per metus gaudavo apie 250 tūkst. Lt. Dabar valstybė atsisakė šito mokesčio. Licencija įsigyjama vieną kartą ir jos dydis nėra diferencijuojamas pagal vietovę. Dabar vienodą sumą moka ir didieji prekybos centrai, ir kaimų parduotuvėlės. Viceministras pritarė mero nuomonei.

Susitikime taip pat kalbėta apie būtinas pertvarkas sveikatos ir švietimo sistemose. R. Gėgžno teigimu, nėra teisinga, kad geresnių sąlygų išsireikalauja viena kuri nors sritis, pvz., mokytojai. Pateikti gana gluminantys skaičiai: Lietuvoje 10 tūkst. mokytojų yra per daug, iš jų 3 tūkst. – pensininkai. Vienam mokytojui Lietuvoje tenka 8 mokiniai, kitose ES šalyse – 16. Kaip sakė viceministras, anksčiau ar vėliau reikės keisti šią situaciją ir pasirūpinti darbuotojų perkvalifikavimu. 

Autorės nuotr.