Oras – gyvybiškai svarbus dujų mišinys, kuriuo užpildome savo plaučius. Jei žmogus be vandens gali išgyventi 3–5 paras, tai be oro – keletą minučių. Vis didėjanti aplinkos oro tarša gali tapti nebekontroliuojamu aplinkos kokybės procesu. Atvėsus orams, prasideda šildymo sezonas, o su juo padidėja ir aplinkos oro tarša. Oro taršą analizuojantys specialistai skaičiuoja, kad atšalus orui netinkamu kuru ir įranga šildomi namai, krosnyse deginant įvairias atliekas, aplinkos taršą miestuose padidina 1,5 ir daugiau kartų. Ypatingai oro taršos padidėjimas jaučiamas individualių namų rajonuose.

Mes, aplinkosaugininkai, gyventojams nuolat primename, kad atliekų deginimas krosnyse ir atvirose teritorijose yra draudžiamas, o už draudimo nepaisymą gresia administracinė atsakomybė. Tačiau visgi daugelis gyventojų nepaiso perspėjimų, draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas, plastikinę tarą, gumą, užterštą (impregnuotą, padengtą dažais, laku ar klijais) medieną, senus baldus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius degina namų krosnyse taip kenkdami savo bei aplinkinių sveikatai. Atliekas deginti buitinių patalpų šildymo katiluose ar krosnyse ne tik draudžiama, bet tai yra ir labai pavojinga, nes atliekų deginimo procesu buitiniuose katiluose neįvyksta pilna degimo reakcija ir tokiu būdu susidaro bei į orą patenka itin didelė kenksmingų medžiagų koncentracija, degimo proceso metu susidarančios dervos, besikaupiančios ant dūmtraukių ir krosnių sienelių, sukelia pavojų krosnių, dūmtraukių užsidegimui ir pastatų gaisrams. Daugumos individualių namų, transporto priemonių remonto dirbtuvių kaminai yra neaukšti, kenksmingos medžiagos neišsisklaido aukštesniuose atmosferos sluoksniuose ir kaupiasi toje pačioje teritorijoje ar vėjo yra pernešamos į kitas (mokyklų, darželių, ligoninių) teritorijas. Teršalai, turintys toksinų, gyvsidabrio, furanų, nusėda ir bioakumuliuojasi ne tik gyvuose organizmuose, bet ir dirvožemyje, tvenkinių vandenyse.

Utenos rajono agentūra išaiškina ne vieną ūkinę veiklą vykdantį subjektą, kurie teršia aplinkos orą kieto kuro katiluose deginantys veiklos metu susidarančias pavojingas atliekas. Dažniausiai tai baldų gamybą, transporto priemonių techninę priežiūros ir remonto, transporto priemonių demontavimo veiklą vykdantys subjektai. Tokie subjektai, vengdami tinkamai tvarkyti susidarančias pavojingas atliekas (tepaluoti skudurai, tepaliniai kuro ir oro filtrai, baldų gamybos atraižos), bando dalį šių atliekų sudeginti minėtuose katiluose. Utenos rajono agentūra 2016 m. sausio–vasario mėnesiais išaiškino 6 subjektus, kurie katiluose degino pavojingas atliekas.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros pareigūnai primena rekomendacijas subjektams, eksploatuojantiems kieto kuro katilus ar krosnis:

• rekomenduojamos kieto kuro rūšys: natūrali mediena (briketai, granulės ir kt.),  gamtinės dujos;

•  rekomenduojama kasmet patikrinti namo šildymui naudojamus įrenginius – krosnis, židinius, dūmtraukius, įvertinti savo būsto ventiliacinės sistemos efektyvumą. Patikrinti ar šildymo įranga tinkamai paruošta naudojimui;

• rekomenduojama prieš šildymo sezoną išvalyti dūmtraukius, pašalinti iš deginimo įrenginių susikaupusius suodžius.

Taip pat dar kartą primename, kad deginti atliekas – griežtai draudžiama, o įstatymus pažeidę asmenys yra traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Tad pastebėjus aplinkos teršimą neaiškios kilmės teršalais, aplinkosaugininkai gyventojus apie pažeidimus ragina informuoti pareigūnus tiesiogiai. Prasidėjus šildymo metui, Utenos rajono agentūros darbuotojai reguliarias  inspekcines išvykas vykdys po  garažų ir sodų bendrijas, individualių namų kvartalus siekiant išaiškinti atliekų deginimo atvejus.

Gali būti aktualus ORO VALYTUVAS