Skip to content

Po rujos grįžtantis briedis Strigailiškyje sukėlė sąmyšį

Bene žavingiausias žvėris, šiek tiek nusileidžiantis vilkui, yra briedis. Gyvename šalia šių žvėrių tūkstančius metų, bet kiekvienos naujos kartos žmonėms šie gyvūnai – atradimas, o jų gyvenimo būdas – niekaip neįsimenama mįslė, kasmet sukelianti aibę rūpesčių. Vos prašvitus trečiadienio rytui, Strigailiškio gyventojai sukėlė ant kojų Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojus, nes esą Strigailiškio ežerėlyje, kurį vieni vadina Palaukiniu (jo tęsiniu), kiti upeliu, o dar kiti tvenkiniu – skęsta briedis. Šįkart į įvykio vietą nuskubėjo aplinkosaugininkas Adas ČIBIRAS.

Atvykęs į vietą A. Čibiras, kaip ir sakė gyventojai, rado ant ledo priekinėmis kojomis įsikibusį ir ežere plūduriuojantį briedį. Briedis kaip tik spėjo pailsėti ir, laužydamas 3 cm storio ledus, ramiai sau tęsė kelionę: perplaukė vandens telkinį ir nuėjo link Petriškės. Ne sykį rimtų reikalų su briedžiais turėjęs A. Čibiras, žinojo, kaip elgtis ir ko tikėtis. „Žvėris nebuvo nei sužeistas, nei pasiligojęs. Jis tiesiog iš vasaros ganyklų po rujos keliavo į žiemos ganyklas. Rudenį rujojantys briedžiai labai neskuba palikti patelių, dar kurį laiką lūkuriuoja (žinant, kad briedės per du rujos mėnesius pastoti gali tik 32 valandas kas keturias savaites – galima pateisinti briedžių delsimą iškeliauti – aut.). Šis briedis turėjo tikslą ir jo siekė nepaisydamas jokių kliūčių, nes žvėrys niekada negrįžta atgal – eina tik į priekį. Atėjęs iš Antagavės, jis perplaukė Gavį, tada palei Kelių tarnybos teritoriją atėjo iki Strigailiškio ir, stabtelėjęs pailsėti, nukeliavo toliau link Petriškės. Esmė ta, kad dėl žmonių saugumo aptvėrus didelę 102-ojo kelio Vilnius-Zarasai dalį, žvėrys pasirinko kitus kelius. Ir dabar jie eina per miestus ir kaimus. Mes skiriame, kur miškas, o kur miestas, o gyvūnams – vienodai. Jie nelabai supranta ir priešo sąvokos, nes už juos didesnių ir galingesnių miške nėra, todėl šiaip į žmogų nelabai kreipia dėmesį, išskyrus kai kuriuos atvejus: kada būna sužeistas arba rujos metu. Vis dėlto, per arti eiti nereikėtų, grožėkitės šiuo gyvūnu iš toli“, – perspėja Adas Č.

Briedžių migracijos – tai žvėrių reak­cija į sezoninius aplinkos (sniego dangos storio, mitybos sąlygų) pasikeitimus. Ru­denį žvėrys traukia į tas vietas, kur dau­giau žiemos pašarų ir būna plonesnė snie­go danga, o pavasarį grįžta atgal į vasa­ros ganyklas. Migruojantys briedžiai per parą vidutiniškai nueina 1,5–2 km, o kartais iki 10–15 km. Nors mūsų kraštuose sezoniniai briedžių perėjimai vyksta nepastebimai ir gana nedideliais atstumais. Rudenį, baigiantis augalų vegeta­cijai, briedžiai pradeda traukti ten, kur daugiau žiemos pašarų (į pušų ir drebulių jaunuolynus, kirtavietes, aukštapelkių pa­kraščius). O vasarą jie laikosi mažuose miškeliuose, krūmynuose ir pelkėse. Keičiasi brie­džių laikymosi vietos ir tame pačiame miš­ko masyve, o kartais dalis briedžių perei­na iš vieno didesnio miško į kitą. Jaunų spygliuočių viršūnių skabymas – štai priežastis, kodėl didelės meilės šiems gyvūnams nepuoselėja miškininkai ir ne tik viršūnes purškia specialiais repelentais, bet jaunuolynus aptveria ir aukštomis tvoromis.

Pasak A. Čibiro, sykį jam su kolega teko iš kilpos traukti bene dvi savaites joje prabuvusį briedį. Šis geras darbas vos nekainavo kolegos gyvybės. Specialistų teigimu, briedžio smūgis taiklus ir eina kiaurai žmogų, jei šis šalia. O 20–30 cm skersmens beržas skyla į šipulius kaip skiedrelė. Tąkart iš kilpos išgelbėję briedį, vyrai atsitraukė, regis, saugiu atstumu, apie 25 m, o įsiutęs žvėris nesusigaudė, kas yra kas ir dviem šuoliais įveikęs tokį atstumą, per plauką nenutėškė vieno iš savo gelbėtojų.

Kad briedžiams kliūtys neegzistuoja, patvirtina ir agentūros vedėjo Viktoro Ksenzovo pasakojimas apie tai, kaip prieš keletą metų briedis atėjo į Visagino miesto vaikų darželį, išdaužė langą, perėjo per visą koridorių, ir išėjo kitoje pastato pusėje.

Vargu ar kada nors suprasime gyvūnų mintis ir elgesį, „nuotaikų svyravimus“ ir planus, jei patys tarpusavyje dažnai nesusikalbame. Kita vertus, žvėrių elgesyje logikos ir tikslumo kur kas daugiau. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje