Skip to content

Restauruotas Keižių lobis grįžo į muziejų

Jonas BALTAKIS

Dar pernai vieno pokalbio metu mano geras pažįstamas visaginietis ir daugelio straipsnių „Mūsų Ignalinoje“ autorius (panoro likti neįvardintas) prasitarė, kad 2013 m. prie Rimšės yra suradęs XVIII a. Rusijos imperijos monetų lobį. Pinigėliai variniai, kaip pinigai ir metalas vertės neturi, bet lobis vertingas kaip istorinė muziejinė vertybė. Garsiai svarstė, kur jį padėti, kam atiduoti. Tuomet ir paraginau jį monetas perduoti naujajam Ignalinos krašto muziejui, juolab, kad ir lobis rastas mūsų rajono teritorijoje. Jis sutiko. Kad dėl radinio nekiltų kokių nors juridinių nesusipratimų, radėjas lobį muziejui nutarė perduoti per Utenos kultūros vertybių departamentą. Apie tai, kad muziejui atiteks šis radinys, konfidencialiai informavau muziejininkes. Utenoje tas lobis kažkaip ilgai užsilaikė, tad joms vis primindavau, kad teirautųsi uteniškių, kada jį perduos mums. Šį pavasarį pagaliau Keižių radinys atkeliavo į Ignaliną, tačiau buvo prastos būklės, reikėjo jį restauruoti. Tai galėjo padaryti tik specialistai, todėl šis neeilinis muziejaus eksponatas buvo išsiųstas į Vilnių restauratoriams ir štai praėjusį penktadienį jis parvežtas atgal. Monetas atnaujino Prano Gudyno restauravimo centras. Mūsų krašto muziejus parengė projektą, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba, lobio restauravimas kainavo 600 eurų.

Lobio radimo aplinkybės

Lobio radėjas MI papasakojo, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. žemės ūkio bendrovei priklausančiame išartame sklype šalia Dūkšto–Rimšės kelio ties Keižių k. jis rado varinę monetą. Kruopščiau pakasęs, tą pačią dieną iš viso iškasė 47 monetas. Kitą dieną iškasta dar 31 moneta, o rugsėjo 4-ąją, šurfuojant nuimtą maždaug 30 cm žemės sluoksnį, žemė kruopščiai patikrinta ir tokiu būdu surinktos dar 6 dengos (pusės kapeikos) nominalo monetos. Iš viso rastos 84 varinės monetos, kurias galima traktuoti kaip lobį.

Jo užkasimo vieta buvo maždaug 5 m nuo važiuojamosios kelio dalies, maždaug 2,5–3,5 m nuo melioracijos kanalo (pralaidos). Iš numanomos lobio paslėpimo vietos pakelta 28–30 monetų, jos gulėjo 20–25 cm gylyje, kai kurios sulipę po 2–3 žemėje, be pastebimų talpos (puodo, audinio, tošies indo) likučių, bet po arimą paskleista įvairaus laikotarpio keramikinių indų šukių. Kitos lobio monetos buvo pasklidę maždaug 20 m² plote nuo pagrindinės lobio radimvietės. Daugumos lobio monetų būklė buvo labai bloga, jos paveiktos korozijos bei žemės ūkyje naudojamos agresyvios chemijos (trąšų, chemikalų naikinti piktžolėms).

Lobio sudėtis

Apie lobyje buvusį pirminį monetų skaičių sunku spręsti, nes žemė anksčiau buvo dirbama, vykdomi melioracijos darbai, lobio užkasimo vieta buvo nuarta. Tikėtina, kad dalį monetų galėjo surinkti žemdirbiai ir melioratoriai. Iš viso buvo iškastos 84 monetos, kurių dauguma – Rusijos imperijos pusės kapeikos nominalo monetos dengos, trys monetos yra Žečpospolitos Stanislovo Augusto valdymo laikų (2 variniai trigrašiai ir 1 grašio nominalo moneta). Žečpospolitos monetų priklausomybė lobiui nekelia abejonių, nes viena 3 grašių nominalo moneta rasta sulipusi su rusiškomis monetomis.

Ankstyviausia lobio moneta – 1730 m. denga, vėlyviausia (su nustatyta data) – Jelizavetos Petrovnos 1753 m. denga ir minėtosios Stanislovo Augusto valdymo monetos (jau sunkiai įskaitomos). Taigi lobis paslėptas ne anksčiau kaip 1764 m.

Tarp 84 rastų pinigėlių, Rusijos imperijos Anos Joanovnos (1730–1740) laikų monetos: 1730 m. – 2 vnt., 1731 m. – 4 vnt., 1732 m. – 1 vnt., 1734 m. – 2 vnt., 1735 m. – 5 vnt., 1736 m. – 3 vnt., 1737 m. – 4 vnt., 1738 m. – 5 vnt., 1739 m. – 4 vnt., 1740 m. – 2 vnt., dvi Rusijos Joano III Antonovičiaus (1740–1741) laikų dengos (1741 m.), Rusijos Jelizavetos Petrovnos (1742–1762) dengos: 1743 m. – 2 vnt., 1744 m. – 1 vnt., 1746 m. – 3 vnt.,  1747 m. – 2 vnt., 1749 m. – 3 vnt., 1750 m. – 4 vnt., 1751 m. – 2 vnt., 1753 m. – 1 vnt., 1758 m. – 1 vnt.,

1750 m. – 1 vnt. (data sunkiai įžiūrima).  27 rusiškų dengų, kurių datos neįskaitomos, iš kurių 4 vėlesnės nei 1746 m. (sprendžiant pagal charakteringas herbo – dvigalvio erelio detales). Dar 2 monetos galimai yra 1731 m.

Taip pat rastos paskutinio Žečpospolitos valdovo Stanislovo Augusto (1764–1795) monetos: 1 grašis (data neįskaitoma) – 1 vnt., 3 grašiai (data neįskaitoma) – 2 vnt.

Dabar šis lobis užims deramą vietą muziejuje, neabejotinai, kol kas bus vienas įdomiausių ir patraukliausių jo eksponatų. Gruodį šis eksponatas bus pristatytas visuomenei, datą muziejus praneš atskirai.

Autoriaus ir muziejaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here