Skip to content

Gaisras Mielagėnų ambulatorijoje: tarp pareigos ir didvyriškumo

Lina RAGINYTĖ

Gavę žinią, kad kilo gaisras Mielagėnų ambulatorijoje, sunerimome, juolab, kad paskutiniais metais vis plaukė žinios apie įvykius, susijusius su minėta įstaiga. Kaip pranešė Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, lapkričio 18 d. vakare kilo gaisras mūriniame dviejų aukštų pastate. Iš pirmo aukšto, kur įsikūrusi Mielagėnų ambulatorija, rūko dūmai. Kaip paaiškėjo vėliau, katiline vadinamoje patalpoje degė dujinis šildymo įrenginys. Ugniagesiams užgesinus ugnį, buvo stipriai aprūkusios katilinės patalpos ir vandeniu užlieti 3 gydytojų kabinetai. Jaučiame pareigą išsamiai informuoti rajono gyventojus, kaip ir kas vyksta visuomeninės paskirties objektuose, t. y. gydymo įstaigose bei kitur.

Aplinkybės

Pati Mielagėnų ambulatorija įsikūrusi dviejų aukštų pastate. Viršutiniame aukšte yra privačios gyvenamosios patalpos, o antrame aukšte – ambulatorija ir parapinių senelių globos namų patalpos, skirtos visai miestelio bendruomenei. Kaip sakė kun. Marijonas Savickas, dalis patalpų, kur kažkada buvo vaikų konsultacija ir vaistinė, 20-čiai metų išnuomota globos namams. Dabar čia įrengta prašmatni bendruomenės salė, kurioje vyksta įvairūs suėjimai, pobūviai, organizuojami pietūs ir svečių priėmimai pagal gyventojų poreikius.

Akivaizdu, kad akimirksniu pasklidus žiniai apie gaisrą, kun. Marijono teigimu sunerimo, sujudo visi. Apie gaisrą ugniagesiams pranešė pati ambulatorijos valytoja, kuri, bevalydama kabinetus, užuodė dūmų kvapą. Sukelti ant kojų buvo ne tik Mielagėnai.

Metų didvyrė

Turbūt nesuklysiu teigdama, kad Mielagėnų ambulatorijos valytoja Ona Misiūnienė tapo miestelio Metų didvyre. Dabar mums visiems bepigu mosuoti rankomis ir sakyti, kad nieko čia nenutiko. Būtent. Nenutiko, todėl turime dėkoti gerb. Onai ir apmąstyti, ar viską esame padarę, kad tokios nelaimės nepasikartotų ateityje.

„Penktadienį apie 18.30 val. nuėjau į ambulatoriją. Tiesa, prieš tai dar dvejojau, ar eiti vakare, ar šeštadienį, o gal sekmadienį dienos metu, nes dirbant šviesiu paros metu matosi kiekviena dulkelė. Išplovus maždaug pusę ambulatorijos, išgirdau negirdėtą trakšėjimą, lyg durys varstytųsi. Suklusau. Atidarius sandarias katilinės duris, į mane pliūptelėjo juodi dūmai. Uždariau duris ir automatiškai surinkau ambulatorijos vairuotojo-ūkvedžio Jono Kaukėno telefono numerį, kad paklausčiau, kur yra pagrindinis čiaupas užsukti dujoms, nes tuo metu pamiršau, kur jis yra, nors ir žinojau. Į vidų įeiti negalėjau, tad, Jono nurodymu, užsukau pagrindinį čiaupą lauke. O tada – bėgte pas ugniagesius (Mielagėnų gaisrinė maždaug už 200 m). Užsukus dujas, liepsna užgeso, tad ugniagesiai rado juodus dūmus ir svylančią įrenginio plastmasę.

Iškart paskui juos atskubėjo Globos namų darbuotoja Danutė Gaidelienė su Aleksandru, atvyko Ignalinos ugniagesiai, gydytoja-odontologė Audronė Vitkauskienė su vyru, Romutis Akinskas, vietos gyventojai Leonas, Pavelas, Aurimas, o paskui juos atvyko ir Ignalinoje buvęs Jonas Kaukėnas, paskui – poliklinikos vyr. gydytoja Džiuginta Kajėnaitė, ūkio dalies vedėja Janina Gudelienė ir vairuotojas. Užgesinus gaisrą, vandens trijuose kabinetuose buvo aukščiau kulniukų, apie 15–20 cm. Sėmėme, valėme ir plovėme visi iki vidurnakčio. Didžiulėje talkoje, semiant vandenį, padėjo ir pati Dž. Kajėnaitė.

Dabar, aprimus jauduliui, noriu padėkoti visiems žmonės, tą naktį padėjusiems tvarkytis. Jei viena, aš būčiau visą mėnesį sėmusi tą vandenį, plovusi suodžius“, – vos tvardė jaudulį kalbėdama Ona Misiūnienė.

Poliklinikos vadovų komentaras

Ignalinos r. savivaldybės administracijos direktoriaus Vido Kreivėno teigimu, poliklinikos vyr. gydytoja Dž. Kajėnaitė patikinusi, kad gaisro būta nereikšmingo, situacija suvaldyta, poliklinika viską susitvarkysianti savo jėgomis, paslaugos gyventojams teikiamos.

Poliklinikos ūkio dalies vedėjos Janinos Gudelienės teigimu, ugniagesiai, atlikę tyrimą, nustatė, kad gaisro priežastis – dujų katilo valdymo skydelio elektros įrangos gedimas. „Mes turime ugniagesių išvadas. Gaisro priežastis aiški. Dujiniai šildymo įrangai THEMA C23, pastatytai 1999 m., buvo nuolat atliekami eiliniai ir profilaktiniai patikrinimai. Kuriuos kasmet atlikdavo UAB „Balterma ir ko“ bei butano propano dujų centro atstovas Gintautas Dinda. Kokią šildymo sistemą diegsime dabar – dar neaišku. Dabar ambulatorija apšildoma elektriniais šildytuvais“, – sakė J. Gudelienė.

Mielagėnų ambulatorijoje

Pačioje ambulatorijoje, jei nežinotum, net neįtartum, kad prieš kelias dienas buvo gaisras. Na, nebent klausimų kelia šaltis. Didelį mūrinį pastatą apšildyti keliais elektriniais šildytuvais – utopija. Kaip ten visą dieną išsėdėti darbuotojams, o kaip nusirengti atėjusiems pacientams? Nekalbu jau apie mažus vaikus. Galiausia juk medikai dirba  kompiuteriais, o kaip žinia, norint, kad tarnautų kompiuteriai, televizoriai ir kita buitinė įranga, privalu palaikyti patalpoje mažiausia 10 laipsnių šilumos. Taigi, akivaizdu, kad ieškoti sprendimo reikia kuo skubiau. O esamos situacijos tikrai nepavadinsi „suvaldyta“.

Kaip ir pridera civilizuotam žmogui, mandagiai ambulatorijoje priėmęs J. Kaukėnas, paklaustas apie gaisro aplinkybes, teištarė: „Šildymo įrangai gal jau kokių 19 metų…“

Dujininko nuomonė

Kad sudėtum taškus į vietas, tokiais atvejais labai svarbi nepriklausomo, praktikuojančio specialisto nuomonė. Kas gi kitas tokioje situacijoje geriau viską išaiškins, jei ne geriausias dujininkas 100 km spinduliu, dirbantis tiek su automobiline dujine įranga, tiek su buitine, namuose naudojama dujine šildymo įranga. Aplankiau dujininką Dainių, dirbantį Karlų k., šalia Visagino.

„Labai gerai, nuostabu, kad tiek metų (17) ištarnavo dujinė šildymo įranga. Stebitės, kodėl kilo gaisras? O ko jūs tikėjotės? Ko galima tikėtis iš tokio senumo įrangos? Juk realiai jo nebuvo galima eksploatuoti. Dabartinei naujoviškai įrangai leidžiama eksploatacija 8–10 m ir tai tik esant griežtai techninei kasmetinei specialistų priežiūrai. O jūs man kalbat apie 17 metų. Štai neseniai viename namų ūkyje įrengiau dujinį šildytuvą JUNKERS. Jo eksploatavimo  laikotarpis – 10 metų, kasmet atliekant techninę priežiūrą. Žinoma, po 10 metų galima dar pratęsti eksploatavimo laiką, metams ar dvejiems, sudarant atskirą sutartį, bet tai yra nežmoniškai brangu (pigiau įrengti naują katilą). Svarbiausia – savininkas prisiima atsakomybę už savo saugumą, o ne aptarnaujanti firma. Namų ūkis yra viena, o vieša įstaiga – kas kita. Visuomeninės paskirties objektams taikoma didelė saugumo klasė, nes tai yra pavojingas objektas ir labai didelė atsakomybė pirmiausia paties įstaigos vadovo. Vadovas turi žinoti apie pasekmes ir sąmoningai priimti sprendimus. Žinoma, baimintis, kad dujos galėjo sprogti ir būtų išlėkę į orą visi Mielagėnai – nereikia. Kad dujos sprogtų, reikia didelės jų koncentracijos. Šiuo atveju jos degė atvira liepsna ir po truputį (kaip žiebtuvėlis) būtų degę, kol pasibaigtų. Tačiau būtų sudegusi pastato elektros instaliacija ir viskas, kas gali degti.

Įdomu, kodėl objekte nėra dujų daviklių? Nejau ugniagesiai nežino, kad pastatas šildomas dujomis, kad yra pavojingas objektas? Juk nuo mažiausio ugnies pliūpsnio akimirksniu turėjo suveikti įvairios saugos priemonės, kurios privalėjo būti įrengtos“, – aiškino specialistas Dainius.

O kaip būtų atrodę, jei tokioje sandarioje patalpoje šis gaisras būtų kilęs pačiame darbo dienos įkarštyje, kai ambulatorija pilna žmonių. Juk siautėjančios ugnies ir kvapo ilgokai nesijautė viduje buvusiai ir O. Misiūnienei.

Epilogas

Ironiška ar simboliška – sunku apsispręsti, bet siautėjusios liepsnos penktadienį sutapo su vienos ambulatorijos darbuotojos išėjimu iš darbo. Ji dirbo paskutines dienas. Daugiau nei metus vyko jos nesutarimai su poliklinikos vyr. gydytoja. Per metus būta visko: skundų, skambučių, pasiaiškinimų, susirinkimų, auditų, parašų rinkimų akcijų. Darbo turėjo ir rajono savivaldybės administracija, ir auditoriai, žurnalistai (netiesiogiai), net „žiūrovai“. Bet dabar, regis, viskas simboliškai užgeso. Tiek tiesiogine, tiek netiesiogine prasme.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!