Norite – tikėkite, norite – ne, bet Ignalinos ligoninė tapo žinoma kone visoje Lietuvoje. Ir kas smagiausia – ne dėl kažkokių trūkumų, o priešingai – dėl kokybiškų, patrauklia kaina teikiamų paslaugų. Mūsų ligoninės konsultacinėje poliklinikoje pradėtos teikti pusiau privačios dantų gydymo ir išplėstos dantų protezavimo paslaugos mažiau žinomos tik patiems ignaliniečiams, todėl apie tai kalbamės su gydytoja odontologe Kristina MISIŪNAITE.
Kelias į Ignaliną
Kiek daugiau nei prieš metus iš sostinės į Ignaliną atvykusi moteris išjudino užsistovėjusius vandenis ir įnešė gaivaus vėjo gūsį į Ignalinos gydymo įstaigas, kuriose ji dirba. Atvykusi į Ignalinos polikliniką kaip gydytoja-odontologė pagal netyčia rastą skelbimą, K. Misiūnaitė pasiliko mieste, panašu – ilgesniam laikui. „Atvykau į Ignaliną 2015 m. liepos pabaigoje. Buvau tik baigusi studijas. Tiesa, ne viskas buvo taip skambu, kaip gali atrodyti. Kai pagal skelbimą atvykau pokalbio, buvau paklausta, kada pradėsiu dirbti. Nustebau šiek tiek, nes juk žinojo, kad esu iš Vilniaus. Atsakiau, kad dirbti pradėsiu, kai rasiu, kur gyventi. O kaip žinote patys, nusipirkti butą Ignalinoje galima laisvai, o išsinuomoti – itin sudėtinga. Esu dėkinga Ignalinos rajono savivaldybei bei savo darboviečių administracijai, kad padėjo išsinuomoti tarnybinį butą.
Beje, kalbant apie specialistus, noriu pasakyti, kad nesuprantu ir nepateisinu gydymo įstaigų, kurios guodžiasi neturinčios specialistų, bet nieko nedarančios, kad jų atsirastų. Kur skelbimai, kur pasiūlymai, kur įstaigų patrauklumas ir ilgalaikės vizijos? Viso to nėra. Kaip gi nauji specialistai jus atras?
Šiuo metu gyvenu Ignalinoje ir visą savo laiko skiriu darbui, nes mano darbas mane „veža“. Kaip bus toliau, nežinau. Esu dar jauna (na, taip jaučiuosi) ir dar gali būti įvairių pokyčių mano gyvenime. Kol kas esu laiminga. Jei pasijusiu nelaiminga ir per daug pavargusi, kažką keisiu“, – atvirai sako gydytoja K. Misiūnaitė.
Gydytojos pasirinkimas
Pasidomėjome gydytojos, kas gi priverčia žmogų pasirinkti tokią sudėtingą specialybę. Suprantama – kilnu gydyti žmones, gelbėti gyvybes, bet kaip pats gydytojas, kaip jo gyvenimas… „Mūsų biochemijos vadovėlis primena senąją visos Lietuvos telefonų knygą. Su šia knyga praleidau labai daug laiko. Tiek daug, kad net ir dabar naktimis ją sapnuoju. Sykį, ruošiantis vienam iš egzaminų ir tampantis tą vadovėlį, tėvai manęs paklausė, kaip aš ištveriu. Tada nuoširdžiai jiems prisipažinau, kad jei ne pati būčiau pasirinkus savo specialybę, o jie būtų mane įkalbėję, aš būčiau su jais niekada gyvenime už tai nebesikalbėjus. Iš tikrųjų mokytis reikia labai daug, reikia didelio noro, užsispyrimo, disciplinuotumo, būti nuolatinėj karinėj parengty ir sveiko proto, kad visa tai ištvertum. Beje, aš labai tikiuosi, kad vis dar esu sveiko proto. Žinote, kuo skiriasi gydytojai-psichiatrai nuo savo pacientų? Tuo, kad gydytojai išeina į namus. Kažką panašaus galima pritaikyti mums visiems. Nors šiaip aš labai gerbiu gydytojus psichiatrus, nes jų darbas taip pat sudėtingas. Juk mes visi įvairiose srityse susitinkam su jų pacientais, kuriuos aš vadinu „mėnulio žmonėmis“. Puikiai žinom, kaip sudėtinga su jais susikalbėti, o privalai rasti laiko, susisemti kantrybės likučius, parinkti deramą toną, žodžius ir vis tik suvaldyti padėtį. Būnu konkreti ir griežta ir tai galbūt kažkam nepatinka.
Man pikta ir liūdna, kai žmonės nepatenkinti replikuoja, jog gydytoja daug uždirba, jog didelės eilės ir t. t. Taip, gydytojai uždirba, bet jie ir dirba daug. O kad galėtų dirbti, jie daug mokėsi ir tebesimoko visą gyvenimą, gilina žinias, semiasi patirties. Jie nesėdi susimetę koją ant kojos. O didelės eilės susidaro dėl to, kad yra daug pacientų, bet mažai specialistų. Gydytojas negali dirbti 24 val., 7 dienų per savaitę. Jis taip pat žmogus, kuris pavargsta, o tada tai atsiliepia darbo kokybei. Per dieną ateina 20 pacientų pas vieną gydytoją. Ir įsivaizduokit, jei kiekvienas lies pyktį, negatyvias emocijas, kurias reiks atlaikyt vienam gydytojui. Keista, bet daugiausia priekaištų ir pretenzijų turi tie, kurie ateina su skausmu be eilės. O kuo blogesni tie, kurie mėnesius laukė eilės, derino su darbdaviu savo išvykimą? Jei aš turiu priimti pacientą su skausmu be eilės, vadinasi turiu „nuvogti“ laiko iš kitų pacientų. Gerbkime kitus žmones, jų laiką ir patys būsime gerbiami“, – teigia gydytoja.
Gydymo ir protezavimo paslaugos
Kaip jau minėjau, gydytoja K. Misiūnaitė pradėjo dirbti poliklinikoje, o netrukus ir rajono ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Būtent plačiau apie ligoninėje teikiamas paslaugas kalbame išsamiau.
„Kiekvienas ignalinietis, tiek kito miesto žmogus gali ir gydytis, ir protezuoti dantis mūsų ligoninėje, jei jam tai patogu ir priimtinos kainos. Mūsų įstaigoje teikiamos pusiau privačios paslaugos, kadangi kainas nustatė Ligonių kasos. Mes, skirtingai nuo privatininkų, privalome jų laikytis ir koreguoti tegalime euru kitu, kai privatus sektorius gali dėti 200 ar 250 proc. antkainį. Todėl pas mus sąlyginai gydytis yra pigiau. Šiuo metu turime labai daug pacientų iš įvairių gydymo įstaigų, kuriose trūksta specialistų, taip pat pacientų iš didmiesčių, kur gerokai brangesnės paslaugos, bei lietuvaičių net ir iš Airijos“, – teigia K. Misiūnaitė.
Odontologų kabinete dirba trys gydytojai. Minėta Kristina Misiūnaitė, jauna specialistė Inesa Petrenko ir visiems pažįstama Dalia Julija Akinskienė. Gydytoja K. Misiūnaitė pacientus registruoja pati, užėjus pas ją ir susitarus dėl konkrečių paslaugų. Pas gydytoją I. Petrenko registruoja registratorės, pas gydytoją D. J. Akinskienę – pagal susitarimą.
Gydytojos teikia visas būtinas paslaugas pacientams, žinoma, išskyrus sudėtingus, komplikuotus atvejus. Odontologų kabinete galima gydyti, protezuoti dantis. Kainos didesnės, nei, tarkim, poliklinikoje, tačiau kur kas mažesnės, nei privačiuose kabinetuose. O vaikams, bent jau poliklinikoje, paslaugos nemokamos, kai čia tektų susimokėti 10–13 eurų už dantuko plombavimą. Atėjus dirbti K. Misiūnaitei, ligoninės odontologų kabinetas išplėtė paslaugas ir praplėtė kabineto profilį. Tarkim, dabar gaminamos ir metalo keramikos plokštelės, kainuojančios 100 eurų, ir dar už kitus parengimo darbus prisideda apie 30 eurų. Kai Vilniuje už tą patį susimokėtum 300 eurų. O kokybė – ta pati.
„Labai sudėtinga kalbėti abstrakčiai. Kiekvienas atvejis yra individualus. Kai ateina pacientas pirmai konsultacijai, mes kartu aptariame situaciją, pasakau, kas galima padaryti, kiek tai užtruks ir kiek kainuos. Jei tinka sąlygos, maksimaliai suplanuojame darbų planą, pasiskiriame vizitų laiką. Mėgstu kuo skubiau pabaigti darbus su vienu pacientu ir laimingai jį paleisti. Patogu ir tai, kad aš pati ir gydau, ir šalinu bei protezuoju. Jei pacientą tenkina mano pasiūlymai, aš ir pasiruošiu, ir protezuoju pati, bet visada pasiūlau pasikonsultuoti su kitu gydytoju. Žmonėms dantys reikalingi ne tik kramtymui, bet ir artikuliacijai. Nors kai žmogui sudedami protezai, jam tenka mokytis kalbėti iš naujo. Visada pasakau pacientams, kad vakarais žmona vyrui, ar vyras žmonai perskaitytų laikraštį nuo pradžios iki pabaigos. Taip jie greičiau pripras ir išmoks kalbėti. Žmonėms siūlau nelaukti kritinės ribos, kai žmogus nori, bet jau nebegali nieko padaryti. Noriu paminėti, kad nuo 2016 m. lapkričio 1d. įsigaliojo naujos dantų protezavimo kompensavimo taisyklės. Ir vienas iš tų pasikeitimų yra tas, kad kompensuojama suma turi užtikrinti ne kokybišką, ir ne optimalų, o tik minimalų kramtymą. Tad kviečiu pacientus būti atsakingesnius, rūpinis savo sveikata nuo mažens, kad kuo ilgiau išsaugotų kokybišką gyvenimą ir sveikatą“, – primena gydytoja.
Autorės nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!