Rytoj sukanka 12 metų, kai 2004 m. gruodžio 3 d. gimė pirmasis „Mūsų Ignalinos“ numeris. Augome, stojomės ant kojų, būrėme vis didesnį skaitytojų ratą, trečiais gyvavimo metais pasivijome senąjį rajono laikraštį, ketvirtais – aplenkėme ir nuo to laiko mūsų tiražas tik didėjo, tirpdydamas kito laikraščio gerbėjų gretas. Dabar jis skiriasi keliais kartais. Mums dvylika. Menu, vaikystės kaime tokio amžiaus paauglius vadino „baibokais“, taigi mes – jau „baibokai“.
Džiaugiamės, kad nereikia šiandien „didžiuotis“, jog statėme komunizmą, ėjome į jį keliais (taip vadinosi kitas laikraštis – „Kelia(i)s į komunizmą“), ar skleidėme svetimas, priešiškas Lietuvai idėjas. Didžiuojamės, kad kilome ir stiprėjome kartu su savo valstybe, kraštu ir tauta.
Džiaugiamės kiekvienu nauju skaitytoju, prenumeratoriumi, atrandančiu mūsų laikraštį ir rekomenduojančiu jį skaityti kaimyną, draugą ar pažįstamą. Štai gerbiama Onutė iš Kaniūkų, susitikusi, vis merkia akį, sako, „esate skolingi šampano, nes aš tuziną kaimynų suagitavau prenumeruoti „Mūsų Ignaliną“ ir jie tapo nuolatiniais MI gerbėjais“. Ypač džiaugiamės mūsų kraštiečiais, kurie, gyvendami kituose miestuose, nuolat prenumeruoja elektroninę laikraščio versiją (tokių yra kelios dešimtys, o žinomiausias jų – Česlovas Juršėnas).
Visada paglosto savimeilę kiekvienas pagiriamasis žodis, palankus atsiliepimas apie laikraštį. Štai neseniai redakcijoje skelbimus užsakinėjo jauna mergina, kuri darbo reikalais kas savaitę lankosi visuose apskrities rajonuose. Jos močiutė buvo ilgametė Utenos r. „Utenio“ laikraščio darbuotoja. Anūkė, jos prašymu, jai parveža visų rajonų laikraščių. „Močiutė jums prašė perduoti, kad „Mūsų Ignalina“ savo turiniu tarp visų apskrities laikraščių yra įdomiausia“, – sakė viešnia.
Mažiems laikraščiams nelengvi laikai tęsiasi, slegia didelė mokesčių našta, tačiau savo ryžto ir Jūsų, mieli skaitytojai, ištikimybės laikraščiui dėka gyvename ir išgyvename. Ir gyvensime. Atsidėkodami, pagal galimybes skaitytojus ir laiškininkus pamaloniname dovanėlėmis. Juk sakoma – mažos dovanėlės stiprina draugystę. Štai kitų metų prenumeratoriai gaus po gražų kalendorių, o kryžiažodžių sprendėjai kas savaitę gauna po vertingą knygą ar bilietų į teatrus, koncertus. Šiandien spausdiname jau 480-ąjį kryžiažodį, vadinasi tiek (net daugiau) skaitytojų gavo mūsų dovanų. Dėkoju visiems redakcijos darbuotojams ir bendradarbiams už darbą ir triūsą, dažnai „suvalgantį“ poilsio dienas ir valandas, žemai lenkiuosi visiems skaitytojams ir rašantiems, džiaugiuosi, kad laikraštį kuriame kartu. Dėkoju ir kritikams, išsakantiems pastabų, kurios verčia pasitempti, keistis, tobulėti.
Dvylika metukų… Išaugome iš darželinukų, pradinukų kelnaičių. Priekyje – nauji sumanymai, siekiai, darbai, nauji, kaip dabar madinga sakyti, iššūkiai.
Sveikinu visus Jūsų ir mūsų šventės – laikraščio gimtadienio – proga! Ir toliau – draugaukime!
Redaktorius
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!