Atėjus tikrai žiemai, kai dienos tokios trumpos, vakarėja tuoj po pietų ir daugiau laiko praleidžiame savo būstuose, pats palankiausias metas pamąstyti, domėtis, kokį egzotą, retenybę norėtume įsigyti ateinančiais metais. Berods, liepos mėnesio „Sodybos“ priede rašiau apie retą augalą, žydintį pakalnutės žiedais ir duodantį valgomų riešutėlių – plunksnalapį lekėčių. Jau ne vienas ignalinietis, P. Liutkevičiaus pastangomis, turi įsigijęsšio augalo sodinukų. Žiūrėsime, kaip jie peržiemos mūsų zonoje. Jei lekėčius  gali augti atvirame grunte, tai šiame straipsnelyje aprašomas egzotas – grynai kambarinis augalėlis. Tai murėja, kuri, tikriausia, daugumai mažai žinomas augalas su vertingomis gydomosiomis savybėmis.

Šluotelinė murėja priklauso rūtinių šeimai, artima apelsinmedžiams, kartais vadinama apelsininiu jazminu. Nedidelis visžalis  medelis paplitęs Pietryčių  Azijoje, Indijoje. Auginamas kambaryje vazonuose, labiau tinka rytiniai ir vakariniai langai, substratui neišrankus, tręšti citrinmedžių trąšomis, skiestomis paraugintomis  karvių 1:10 srutomis, žiemą kambaryje turi būti 16–18laipsnių, mėgsta lapų apipurškimą. Žydi kelis kartus per metus baltais žiedais, kvepia per 3–5m,žiedai susitelkę į nedidelius skėčius. Vaisius – raudona, ovali,1,2 cm skersmens uoga.

Kokiomis vertingomis savybėmis pasižymi, kad būtų noras ją kultivuoti? Tibeto medicinoje murėja vertinama kaip ir ženšenis. Žiedų aromatas, sergantiems stenokardija ir esant širdies nepakankamumui, teigiamai veikia širdį, aktyvina kvėpavimą, gerina miego kokybę. Praktiškai šis augalas yra didžiausia širdies ligų profilaktikos  priemonė. Nedaug rastume iš augalijos pasaulio rūšių, kur skleidžiamas žiedų aromatas taip efektingai teigiamai veiktų negalavimus, ypačširdį. Tai dar ne viskas. Lapų antpilas tinka vietoj analgino galvos,dantų skausmui malšinti, stomatitui, anginai gydyti. Uogos taipogi valgomos, nors ir su specifiniu prieskoniu.Net ir viena uoga nuvargusį pripildo jėgų, panašiai kaip citrinvyčio uogos. Teigiama, kad murėjos uogos buvo prieinamos tik Japonijos imperatoriams. Šiais laikais visi mes galime turėti tai, ką galėjo sau leisti tik aukščiausio luomo valdovai.

Šluotelinė murėja lengvai dauginama sėklomis (paprastai sudygsta po mėnesio) arba viršūniniais ūgliais. Daugumai paprasčiau įsigyti jau paaugintų augalėlių. Rinkos kaina – apie 7 eurus. Tikiu, kad šiam augalui nevienas ant palangės ras vietos. Tai aktualu beveik visiems mums, nes širdies ir kraujagyslių  ligos anksčiau ar vėliau „aplanko“ bemaž visus. Žinoma, vien murėja – ne panacėja nuo visų širdies negalavimų, bet greta kitų profilaktinių priemonių ji tikrai galėtų atlikti savo vaidmenį. Tiesa, nepaminėta, kokia medžiaga taip teigiamai veikia mūsų širdies darbą. Tai  hesperedinas, kurio yra lapuose ir uogose. Jis stiprina kraujagyslių sieneles, didina kapiliarų pralaidumą.

Reikėtų paminėti, jei dar daugumai šluotelinė murėja  nepažįstamas augalas, tai moterys bemaž visos žino ir naudoja prieskonį, vadinamą kariu. Tai artimiausia šluotelinės murėjos giminaitė – kvapioji murėja, kitaip karis. Neteko rasti literatūroje, kad ją kas kultivuotų, kaip kambarinę kultūrą. Tikėtina, kad ir ji bus pritaikyta mūsų klimato zonoje kambario sąlygomis auginti ant palangės, ir konkuruotų su lauro vartojimu įvairių patiekalų gaminime, nes karis, jo lapeliai, patys vertingiausi tik šviežiai nuskinti.