Girdėjau sakant, kad naujoji Vyriausybė, dar Vyriausybe netapusi, jau prasmirdo. Girdi, šito ir reikėjo tikėtis, kokia valdžia buvo, tokia ir liko: taip sakant, ištikima politinio tęstinumo tradicijoms.

Tikslumo dėlei reikėtų patikslinti, kad smarvė, kaip pastaruoju metu dažniausiai būna, sklinda iš socialdemokratų stovyklos. Šį kartą todėl, kad trys socialdemokratų pasiūlyti kandidatai į teisingumo ministro postą pasirodė esantys netinkami. Ir ne todėl, kad būtų buvę prasti specialistai. Ne, reikalai kur kas prastesni. 

Pirmasis socialdemokratų pasiūlytas kandidatas į teisingumo ministrus Darius Petrošius skubiai atsiėmė savo kandidatūrą po to, kai buvo pradėta kalbėti apie jo ryšius su „prieštaringos reputacijos“ verslininku ir galimai apgaulingu žemės pirkimu pardavimu. Šis kandidatas pareiškė pasitraukiantis todėl, kad nenori veltis į politinius žaidimus. Įdomu, kai politikas politinių žaidimų nežaidžia, ar ne?

Antras kandidatas, ilgametis Seimo narys Julius Sabatauskas esą netiko todėl, kad yra per senas (58 metų) ir politikuoja. Tokią nuomonę išsakė valstiečiai, tačiau socialdemokratų vicepirmininkas teigė nesuprantąs, kodėl į teisingumo ministrus netiko D. Petrošius ir J. Sabatauskas, ir viena iš versijų, kodėl atsirado Julius Pagojus, ta, kad reikėjo nustumti pirmus du kandidatus, ir įtakos tam turėjo „ir mūsų partijos vidiniai reikalai, ir išorinės jėgos“.

Štai čia jau aukščiausios klasės politikavimas. Ar galima suprasti, kokie tie reikalai ir kokios išorinės jėgos? Mokykitės kalbėti politiškai brandžiai – nieko nepasakydami.

Nieko blogo nebuvo pasakyta apie trečią kandidatą į teisingumo ministrus – J. Pagojų. Tik tiek, kad jis iki rudens ėjo teisingumo viceministro pareigas.

O paskui paaiškėjo, kad J. Pagojus teisingumo fronte yra daug nuveikęs. Prieš pusantrų metų jis įkliuvo vairuodamas išgėręs ir dar buvo keletą kartų baustas už greičio viršijimą. Paaiškėjo, kad toje Klaipėdos ligoninėje, į kurią tikrintis kraujo iš pradžių atvažiavo J. Pagojus, dirba jo tėvas. J. Pagojus aiškina nenorėjęs, kad su kraujo tikrinimo rezultatais kaip nors būtų siejamas tėvas, todėl nuvažiavo į Kretingą.

Kodėl pasitikrinti blaivumo važiavo ne į kurią nors iš kelių Klaipėdos ligoninių, o į Kretingą, esančią dar 23 kilometrais toliau, J. Pagojus neaiškina. Suprantama, kad dabar jau niekas nebesiaiškins, ar tada niekas niekam neskambino – per daug laiko praėjo. Ir čia ne Daivos Gineikaitės atvejis, kuri girta padarė avariją Kaune: pastaroji buvo siejama su Darbo partija, o J. Pagojus – nusipelnęs socialdemokratas.

Visai nestebina tai, kad savo pavaldinį nuo nemalonumų išgelbėjo teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Šiaip jau sučiupti girti prie vairo lekia iš darbo, bet tai Lietuvoje taikoma tiems, kurie su teisingumu nesusiję. O kaip mesi iš darbo saviškį, ir dar teisingumo viceministrą? 

Socialdemokratų Etikos ir procedūrų komisijos narys Arkadijus Vinokūras pasipiktinęs kalbėjo apie tai, kad tokie jauni, paskubomis užauginti politikai, vadinami politiniais broileriais, stumiami į valdžią, nepasižiūrėjus, kas jie tokie ir kokios jų vertybės.

A. Vinokūrui atleisti galima, nes jo gyvenimiška patirtis kitokia. Jis buvo šioks toks disidentas, 1975 m. išvyko gyventi į Izraelį, turi Izraelio, Švedijos ir Lietuvos pilietybes (dvi pilietybes pas mus neleidžiama turėti, bet tris – galima), ilgai gyveno Švedijoje. Ko gero, iki šiol jis mano, kad Lietuvoje socialdemokratai tokie pat, kaip Švedijoje.

Klysta žmogus. Lietuvos socialdemokratams, pasak politologės Indrės Makaraitytės, svarbiausia – ryšiai ir stogas. Politikoje senoji nomenklatūra sėkmingai perduoda savo postus jaunajai. Ir svarbiausi ryšiai čia – giminystės. Štai pasklido gandas, beje, pačių socialdemokratų paskleistas, kad J. Pagojus ir J. Bernatonis – giminės. O kas čia tokio? Negi giminė giminės neišgelbės? Negi giminė giminei gero darbo neras? Jonas – Petro vaikui, Petras – Antano vaikui, Antanas – Jono vaikui. Ir jokios korupcijos, tiesiog atsitiktinumas. O jeigu kuris nors politinis broileris paskerdžiamas – tai irgi tik atsitiktinumas, ar tai dabar, kai socialdemokratai valdžioje – tik tolimesnės giminės vietoje, taps dėsningumu?

Bet simboliška, kad socialdemokratams taip sunkiai sekasi rasti žmogų ne į kokio nors kito, o būtent į teisingumo ministro postą. Jie patys valdžioje būtų – rastų, bet dabar…