Skip to content

Keižių lobis nuo šiol puikuojasi muziejuje

Jonas BALTAKIS

Antradienį Ignalinos krašto muziejuje visuomenei pristatytas prieš trejus metus rastas Rusijos imperijos varinių monetų lobis. Jame – beveik 300 metų senumo 84 žalvarinės monetos, surastos Keižių kaime. Pristatyme dalyvavęs savivaldybės mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis pasidžiaugė tokiu prasmingu įvykiu: „Gerai, kad lobis pateko į profesionalų, o ne į istorijos vagišių rankas. Monetos – mūsų istorijos liudininkės, niekas šiandien nepasakys, kiek jos matė, kiek regėjo, kiek rankų jas lietė, kažkam taupė, paskui paslėpė“. Vicemeras sakė, kad jam senelė taip pat paliko caro Nikolajaus II laikų pinigėlių, kuriuos jis su malonumu padovanos muziejui. Pasak muziejininkių, šis lobis tik didelės ekspozicijos dalis, kuri bus išplėsta, papildyta kitais senais popieriniais pinigais ir monetomis, kurių muziejui atneša žmonės.

Kaip lobis pateko į muziejų

Dar užpernai vieno pokalbio metu geras pažįstamas visaginietis ir daugelio straipsnių „Mūsų Ignalinoje“ autorius (panoro likti neįvardintas) prasitarė, kad 2013 m. prie Rimšės yra suradęs XVIII a. Rusijos imperijos monetų lobį. Pinigėliai variniai, kaip pinigai ir metalas vertės beveik neturi, bet lobis vertingas kaip istorinė muziejinė vertybė. Todėl kiekvieno varioko kaina tarp kolekcininkų išauga iki 80 eurų. Lobio radėjas svarstė, kur jį padėti, kam perduoti. Tuomet ir paraginau jį monetas perduoti naujajam Ignalinos krašto muziejui, juolab, kad ir lobis rastas mūsų rajono teritorijoje. Jis sutiko. Kad dėl radinio nekiltų kokių nors juridinių nesusipratimų, radėjas lobį muziejui nutarė perduoti per Utenos kultūros paveldo departamentą, jį įteikė departamento atstovui Arūnui Giraičiui. Apie tai, kad muziejui atiteks šis radinys, konfidencialiai informavau muziejininkes. Utenoje tas lobis užsilaikė kažkaip ilgai, daugiau nei metus, tad joms vis primindavau, kad teirautųsi uteniškių, kada jį perduos mums. Šį pavasarį pagaliau Keižių radinys atkeliavo į Ignaliną, tačiau buvo prastos būklės, reikėjo jį restauruoti. Tai galėjo padaryti tik specialistai. Muziejus parengė projektą ,,Pažinkime Ignalinos krašto praeitį per archeologiją“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Procesas užtruko pusmetį. Monetos buvo įvertintos, aprašytos, atnaujintos ir konservuotos, apsaugant jas nuo tolesnio dūlėjimo. Ir štai pagaliau lobis atrado savo vietą ir dabar jį gali pamatyti visi muziejaus lankytojai. Monetas atnaujino Prano Gudyno restauravimo centras. Lobio restauravimas kainavo 600 eurų.

Radimo aplinkybės

Lobio radėjas MI papasakojo, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. žemės ūkio bendrovei priklausančiame išartame sklype šalia Dūkšto–Rimšės kelio ties Keižių k. jis surado varinę monetą. Kruopščiau pakasęs, tą pačią dieną iš viso iškasė 47 monetas. Kitą dieną iškasta dar 31 moneta, o rugsėjo 4-ąją, šurfuojant nuimtą maždaug 30 cm žemės sluoksnį, žemė kruopščiai patikrinta ir tokiu būdu surinktos dar 6 dengos (pusės kapeikos) nominalo monetos. Iš viso surastos 84 varinės monetos, kurias galima traktuoti kaip lobį.

Jo užkasimo vieta buvo maždaug 5 m nuo važiuojamosios kelio dalies, maždaug 2,5–3,5 m nuo melioracijos kanalo (pralaidos). Iš numanomos lobio paslėpimo vietos pakelta 28–30 monetų, jos gulėjo 20–25 cm gylyje, kai kurios sulipę po 2–3 žemėje, be pastebimų talpos (puodo, audinio, tošies indo) likučių, bet po arimą paskleista įvairaus laikotarpio keramikinių indų šukių. Kitos lobio monetos buvo pasklidę maždaug 20 m2 plote nuo pagrindinės lobio radimvietės. Daugumos lobio monetų būklė buvo labai bloga, jos paveiktos korozijos bei žemės ūkyje naudojamos agresyvios chemijos (trąšų, chemikalų naikinti piktžolėms).

Lobio sudėtis

Apie lobyje buvusį pirminį monetų skaičių sunku spręsti, nes žemė anksčiau buvo dirbama, vykdomi melioracijos darbai, lobio užkasimo vieta buvo nuarta. Tikėtina, kad dalį monetų galėjo surinkti žemdirbiai ir melioratoriai. Iš viso buvo iškastos 84 monetos, kurių dauguma – Rusijos imperijos pusės kapeikos nominalo monetos dengos, trys monetos yra Žečpospolitos Stanislovo Augusto valdymo laikų (2 variniai trigrašiai ir 1 grašio nominalo moneta). Žečpospolitos monetų priklausomybė lobiui nekelia abejonių, nes viena 3 grašių nominalo moneta rasta sulipusi su rusiškomis monetomis.

Ankstyviausia lobio moneta – 1730 m. denga, vėlyviausia (su nustatyta data) – Jelizavetos Petrovnos 1753 m. denga ir minėtosios Stanislovo Augusto valdymo monetos (jau sunkiai įskaitomos).

Istorija. Monetos Lietuvoje

Iki XIV a. pab. Lietuvoje naudoti Prahos grašiai ir sidabriniai ilgieji (jų muliažai, 2012 m., muziejaus atidarymo proga, padovani tuomečio kultūros ministro Šarūno Biručio). Pirmas raštiškas LDK kaldintų monetų paminėjimas – 1397 m. Žinomi keturi jų tipai. Vieno tipo monetos priskiriamos Jogailai (kaldintos iškart po krikšto), dviejų tipų – Vytautui (anksčiau buvo priskiriama Algirdui ir Kęstučiui), o ketvirtojo – Kazimierui Jogailaičiui (kaldintos apie 1440–1447). Šios monetos buvo LDK piniginės sistemos pagrindas visą XV a. Juos pakeitė XV a. pabaigoje Aleksandro pradėti leisti denarai bei pusgrašiai, o XVI a. viduryje pradėti leisti Zigmanto Augusto grašiai, obolai, taleriai, dukatai. Tarp ra­di­nių gau­su visokių vertybių. Jei mo­ne­ta su sky­lu­te, tai reiš­kia, kad žmo­gus mo­ne­tą ne­šio­jo ant kak­lo. Ko­lek­ci­jo­se Pet­ro I lai­kais iš­leis­ta mo­ne­ta nė­ra la­bai ver­tin­ga. Ver­tin­ges­nės Je­ka­te­ri­nos lai­kais kal­din­tos mo­ne­tos, Ste­po­no Ba­to­ro lai­kų dvi­di­na­ris, nu­kal­din­tas 1579-ai­siais, o Ka­zi­mie­ro ši­lin­gas, kal­din­tas Kro­ku­vo­je 1664 m., nė­ra ver­tin­gas.

Lobiai mūsų rajono teritorijoje

Iš žmonių pasakojimų. Vilkuočių k. „Pro kaimą kadaise ėjęs kelias. Kai iš Rusijos grįžo prancūzų kariuomenė, tai nuo to skardžio į Žilmo ežerą nugarmėjo vežimas su geležine dėže, pilna aukso.“ Padysnis. Seni žmonės pasakodavę, kad kadaise prancūzai, eidami keliu, dvaro prūde paskandino bačkelę aukso ir bačkelę sidabro… Čeberakai. „Girdėdavau kalbas, kad ant Čebarakų piliakalnio būta bažnyčios. Prisimenu, kai piemenavau, dar matydavau laiptų žymes. Paskui dar kalbėdavę, neva yra užkasti pinigai, tik paimt jų niekas negali…“ Šaškės.„Žemėj augo trys labai senos šimtametės kriaušės. Seni žmonės pasakodavo, kad toje vietoje pakastas lobis. Tik paimti jį ne taip lengva – reikia kast atbulai nusisukus ir žiūrėt šonan – saugo velniai.“. Gritūnai. „Tenai lobis pakastas…“ Vilkaragis. „Pasakojama, kad kadaise Napoleono kariuomenė, negalėdama užvažiuot į statų kalną, ant Varkakalnio pakasė armijos kasą – pinigų vežimą.“ Magūnai. „Buvo toksai pasakymas – Napoleono laikais buvo užkastas auksas.“ Rimšė. „Rusijon nuvykę Rimšės krašto lietuvaičiai sutiko senutėlį kareivį. Jis, sužinojęs iš kur jaunuoliai, paporino istoriją, jog kitados, atsitraukiant nuo besivejančių prancūzų, rusų kariuomenė prie Rimšės bažnyčios paslėpė didelį lobį.“

Iš muziejininkės Marijos Kirkienės pranešimo

Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!