Girdėjau šnekant, kad štai naujoji valdžia dar nieko nenuveikė, o premjero Sauliaus Skvernelio reitingai – jau aukščiausi.
Būkim, kaip sakoma, „biedni“, bet teisingi, ir patvirtinkim, kad Vyriausybė, taigi ir premjeras, tikrai dar nieko nenuveikė – iki šiol veikė Seimas. Bet veikiausiai žmonėms tiesiog dabartinė valdžia patinka, tai ir premjeras patinka, nors šiaip, oficialiai, Seimo pirmininkas valdžioje yra aukščiau, negu premjeras. Bet jeigu žmonių paklaustų – kas dabar Seimo pirmininkas, manau, toli gražu ne kas antras atsakytų. Gal ir ne kas trečias. Bet čia šiaip, tik tarp kitko.
Seimas du sprendimus spėjo priimti. Pirmas – dėl dirbtinio apvaisinimo. Jis veikiausiai daugumai žmonių ne toks jau svarbus, bet užtat triukšmo daug sukėlė – žiniasklaidoje. Buvo akivaizdžiai mėginama įrodyti žmonėms, kad įstatymas labai blogas.
Nors ir, būdama kaimo bobelė, esu šiek tiek apsiskaičiusi, vis dėlto nepajėgiu iki galo suprasti, dėl ko visas triukšmas kilo. Ir radijo klausiausi, ir televizijas žiūrėjau – aiškiau nepasidarė. Tik vieną dalyką supratau: žurnalistai ir patys į vieną pusę šnekėjo, ir kitiems, gydytojams specialistams, leido pašnekėti tik tiems, kuriems naujieji suvaržymai nepatiko.
Tik retkarčiais žurnaliūgoms išsprūsdavo, kad daliai gydytojų naujosios pataisos visiškai priimtinos, bet jų argumentų niekas nepateikė.
Manau, ir toks įspūdis man susidarė, visų tų žurnaliūgų klausantis, kad naujasis įstatymas visų pirma ne žmonėms nenaudingas, o visiems tiems, kurie dirbtiniu apvaisinimu užsiima ir iš to baltą duoną su storu sviesto sluoksniu ir rūkyta lašiša valgo. Tokių klinikų nemažai turime, ir jos gana garsiems žmonėms priklauso. Tarp jų ir buvusių partijos sekretorių dukrelių rasti galima.
Ir dar: negi šiaip sau, už dyką, žurnaliūgos kitokią nuomonę turintiems gydytojams pakalbėti neleido?
Kitas Seimo priimtas nutarimas – nuo Naujųjų naikinama PVM lengvata centriniam šildymui. Čia žurnaliūgos irgi kategoriškai prieš: socialiai neteisinga, vargšai žmonės vos ne mirs badu, nes jiems nebeliks pinigų maistui…
Iš žurnaliūgų lūpų nė karto negirdėjau priminimo, kad PVM lengvata nesinaudojo gyvenantys namuose, kuriuose nėra centrinio šildymo. Tai beveik visas kaimas, beveik visi valstiečiai, ir, manau, jie teisingai pasielgė, bent šiek tiek sulygindami kaimą su miestu.
Tiesa, ir kaimuose yra daugiabučių su centriniu šildymu, ir miestuose krosnimis kūrenamų namų pilna. Ignalinoje rytais beveik iš kiekvieno namo kamino dūmai rūksta. Ką ten Ignalinoje – sostinėje Vilniuje ištisi kvartalai krosnimis tebekūrena. Kokios jiems šildymo lengvatos? Bent jau vienkiemiuose gyvenantys tokių negauna.
Taigi, žurnaliūgoms paprasti žmonės neegzistuoja. Jie užjaučia tik poniškai gyvenančius. Girdėjau vieną dainininkę verkšlenančią: ji, girdi, dabar labai sunkiai verčiasi, vieną kartą piniginėje tik šimtą eurų rado. Ir honorarai dabar Lietuvoje sumažėję, už koncertą vos porą tūkstančių eurų (litus pamirškite) gauna, ir tik du kartus per savaitę koncertuoja. Žodžiu, visiška vargšė, pasirengusi emigruoti.
Štai tokiais pas mus Lietuvoje ir rūpinasi žurnaliūgos. Pažiūrėkite, ką televizijos rodo: turtuolius. Suprantama, jeigu neturi pinigų susimokėti, kad tave parodytų, tai ir neparodys. Nebent gali pasistengęs į kriminalines naujienas patekti.
Bet man šlykščiausias yra tas žiniasklaidos vienpusiškumas. Kai kalbama apie kokius nors nusikaltimus, bandoma suvaidinti objektyvumą, pabaigoje priduriant, kad kaltinamasis su kaltinimais nesutinka. Tarsi tai būtų kažkokia naujiena. Bet jeigu ko nors nenorima aiškinti – tai to ir nesužinosi.
Gal ir neteisinga sakyti – nenorima. Taip radijų ir televizijų savininkai liepia. Jie taip žodžio laisvę supranta: tai laisvė nesakyti tiesos.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!