Šiemet tradicinis kalėdinis koncertas daugeliu prasmių buvo kitoks, nei ankstesniais metais. Pirmąkart vyko du koncertai, nes į vieną miestelėnai niekaip nesutilpo. Pirmąkart įėjimas buvo mokamas, pirmąkart ir koncerto struktūra buvo neįprasta, nes jis „prasidėjo“ dar prieš 40 metų, 1976-aisiais, o baigėsi mūsų laike. Vyriausioji laiko mašinos konstruktorė – režisierė Jolanta Narbutaitienė. Ji visus nukėlė į minėtus metus dėl svarbios priežasties, mat prieš 1976 m. spalines šventes buvo atidaryti dabartiniai kultūros rūmai. Tad žiūrovai pakviesti pafantazuoti, kaip galėjo atrodyti prieš 40 metų pirmasis atidarymo koncertas, juolab, kad informacija apie jį rasta sename tų metų laikraštyje. Tačiau viskas iš eilės.

Susirinkusius ignaliniečius pasveikino rajono meras Henrikas Šiaudinis. Jis dėkojo už gražius metų darbus, idėjas, linkėjo sėkmingų 2017-ųjų metų ir malonių šventinių rūpesčių. Meras ir rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimanta Vilčinskienė įteikė apdovanojimus geriausiems 2016-ųjų metų sportininkams, kurių penketuką rinko visas rajonas. Šiemet jis atrodo taip: 1. Erikas KAPOČIUS – plaukimo sporto meistras, jaunių rinktinės narys, Nordic (šiaurės) šalių čempionas ir prizininkas, daugkartinis Lietuvos plaukimo 200 m ir 400 m kompleksiniu būdu rekordininkas, daugkartinis tarptautinių ir respublikinių plaukimo varžybų nugalėtojas; 2. Deividas KLIŠEVIČIUS – slidinėjimas, Lietuvos jaunimo rinktinės narys, Lietuvos čempionas; 3. Raminta DINDAITĖ – biatlonas, Baltijos taurės varžybų prizininkė, Lietuvos jaunių rinktinės narė, Lietuvos čempionė; 4. Deimantas KLIŠEVIČIUS – slidinėjimas, Baltijos taurės varžybų prizininkas, Lietuvos jaunių rinktinės narys, Lietuvos čempionas ir 5. Akvilė ZEMENAUSKAITĖ – slidinėjimas, Lietuvos jaunių rinktinės narė, Lietuvos čempionatų prizininkė. Taip pat už aukštus sporto pasiekimus savivaldybės mero dovanos įteiktos kiokušin karate kovotojai Germantei Gečaitei ir badmintono žaidėjai Sniežanai Poklikajevai. O po to…

…Į koncertą skuba vyras ir žmona (Asta ir Eimantas). Į rankas pakliūva senas laikraštis, kuriame rašoma apie naujų kultūros namų atidarymą Ignalinoje. Žmona garsiai pasvajoja, kad būtų įdomu patekti į tuos jaunystės laikus. Šiuos žodžius išgirsta pro šalį lėkdamas Kalėdų senis ir svajonę įgyvendina. Prasiskleidus scenos užsklandai, pora atsiduria 1976 m. scenoje su didžiuliu užrašu „Menas priklauso liaudžiai“. Netrukus į sceną garsiai įžygiuoja pionierių būrys su raudona vėliava, kurio nariai, ryšintys raudonais kaklaraiščiais, itin skardžiai ir entuziastingai dėkoja partijai ir šaliai už laimingą vaikystę. Šis būrys scenoje koncerto metu pasirodė dar ne kartą. Vaikai sukasi rateliu, dainuodami „Mūs kolūkio pirmininkas (dar daržininkė, traktorininkas) vidury ratelio…“ Liaudiškos muzikos kapela „Ringė“ trumpam virto turbūt anų laikų kultiniu „Nerijos“ vokaliniu instrumentiniu ansambliu, dainuojančiu ir dabar puikiai skambančius anų laikų ansamblio šlagerius. Ypač šauniai atrodė pionierių uniformomis apsirengusios ansamblio „Atgaiva“ dainininkės. Vėliau scenoje jos pasirodę su šiuolaikiniais tviskančiais apdarais niekaip neprilygo prieš tai matytam vaizdui. Suaugusiems, atsimenantiems tuos laikus, visa tai kėlė šypsenas (bet ne nostalgiją), jaunesnieji, net trisdešimtmečiai, jau to buvusio marazmo neatsimena, todėl gal jiems buvo nuobodoka. O gal tiesiog įdomu. Šypsenas dar labiau praplėtė žmonos ir vyro rasti anuomet dalinti talonai, nusipirkti žirnelių stiklainiui ar apelsinų kilogramui. Todėl žmonai pabodo tas ne pačių maloniausių prisiminimų kokteilis ir ji norėjo pagaliau į dabartinius laikus. Kalėdų Senis vėl išgirdo ir į sceną uraganu įsiveržė svečių grupė „Dar“, kuri vėliau ir baigė koncertą.

Toliau scenoje šiuolaikiniais ar tautiniais ritmais gyveno ansambliai „Atgaiva“ (vad. V. Ksenzovienė) bei „Iš širdies“ (vad. L. Kuksėnienė), atlikėjas Marius Vilčinskas, sportinių šokių klubai „Mamba“, „Viva“, moterų linijinių šokių grupė (vad. N. Kirkilienė), N. Žygienės mokinių šokių kolektyvai „Dingelė“ ir „Lelijėlė“, E. Skripkauskienės vadovaujama „Gaja“, liaudiškos muzikos kapela „Ringė“(vad. F. Skačkauskienė) bei Ignalinos teatrų „Salos“ ir „Iki“ aktoriai.

P. S. Sarkastiškai parodyti sovietinio gyvenimo vaizdai sukėlė komentarų audrą šalies žiniasklaidoje, koncertu domisi interneto portalai, televizijos. Esame kaltinami sovietmečio propagavimu. Žinoma, tai kvailystė. Siauro mąstymo komentatoriai patys, matyt, dar gyvena tais 1976-aisiais. Bet yra kaip yra. Spektaklio režisierė J. Narbutaitienė DELFI taip pakomentavo jai mestus „kaltinimus“: „Kaip mums smagu, kad mes išgarsėjome. Galiu pasakyti, kad nuotrauka išimta iš konteksto, nes žmonės, kurie matė šį koncertą, visai kitaip reagavo. Tikrai jokių minčių nebuvo, kad tai – tarybinių laikų šlovinimas. Tai fantazija, kaip galėjo atrodyti toks koncertas prieš 40 metų, o dabar galime tai daryti laisvai, nešlovindami, nesiilgėdami tų laikų. Visi salėje tą bajerį suprato. Koks paranojiškas žmogus galėjo tai priimti kaip šlovinimą? Ar mes savo šešėlio bijome? Mes tik grįžtame į tą laikmetį, tad labai keista, kad taip piktai reaguojame… Mes nieko blogo nepadarėme. Ko čia baisėtis? Kodėl pučiami tokie burbulai? Kultūra visais laikais tarnavo valdžiai, tik keitėsi vėliavos kultūros namuose, ar ne? Nieko nešlovinome, juokėmės iš to laikmečio, kuriame užaugome. O juk jūs nepamatysite jokių sovietinių simbolių – ruošdamiesi koncertą pasižiūrėjome, ko negalime naudoti. Kūjis ir pjautuvas? Juokaujate – su prožektoriumi nerastumėte, tik raudona vėliava ir spalva… Išties negalvojome, kad žmonės gyvena su tokiomis baimėmis. Manau, kad per tiek metų nukeliavome į priekį ir turėtumėme juoktis ir džiaugtis, kad gyvename kitame laikmetyje, bet, matyt, žmonėms labai smagu grįžti ir ieškoti priešų. Nežinau, tiesiog gaila žmonių darbo“.

Autoriaus nuotr.