Ignalinoje lankėsi ir su savivaldybės vadovais susitiko Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės generalinis direktorius Edis Urbanavičius ir Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ vadovas Algis Vasiliauskas. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos žiemos sporto centro direktorius Bronius Cicėnas, Ignalinos kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas, Sporto skyriaus vadovas Jonas Paslauskas. Buvo kalbama apie sudėtingą Lietuvos žiemos sporto centro (LŽSC) situaciją, finansines ir kitas problemas, netgi iškeltas klausimas, ar apskritai šiuo metu kam nors reikalingas slidinėjimas ir biatlonas.

Meras Henrikas Šiaudinis pastebėjo, kad žiemos sporte pastaraisiais metais nėra gera situacija ir gali būti, jog Lietuva šioje srityje gali neišlikti kaip olimpinė valstybė. Šių sporto šakų vystymu, pasak mero, labiausiai turėtų būti suinteresuotos jų federacijos, tačiau taip nėra. Federacijos gauna iš valstybės lėšų, už kurias net neatsiskaito. Kalbėdamas apie LŽSC, savivaldybės vadovas pastebėjo, kad ši įstaiga gyventi taip, kaip gyvena dabar, tiesiog nebegali. Būtinas šeimininkiškas rūpestis ir galvojimas apie ateitį: kokias paslaugas, kokias pramogas čia dar galima pasiūlyti. Ir ne tik žiemą, bet ir vasarą. „Kaip pavyzdys, galėtų būti Ignalinos baseinas, kurio išlaikymas yra tikrai sudėtingas, tačiau savivaldybė tam privalo surasti lėšų, nes kitaip nieko nebus. Mes turim puikų trenerį, džiaugiamės aukštais plaukikų rezultatais. Lygiai taip pat neapleidžiame ir žiemos sporto. Šiuo metu dirba 4 slidinėjimo ir biatlono treneriai, atėjo jaunų specialistų, treniruotes lanko 74 mokiniai. Susimokame už naudojimąsi LŽSC ir šaudykla. Mokykloje veikiantis bendrabutis galėtų būti pritaikytas sportininkų apgyvendinimui. Tačiau situacija tokia, kad netgi kyla klausimas, ar išvis reikia to žiemos sporto, ar galima kažką daryti dirbtinai, per prievartą…“ – kalbėjo meras.

Departamento vadovas E. Urbanavičius apgailestavo, kad Ignalinoje buvo planuojama įrengti slidinėjimo ir biatlono sporto klases, tačiau šių sporto šakų federacijos tuo nebuvo suinteresuotos ir labai gaila, kad gera idėja nebuvo įgyvendinta. Jis pastebėjo, kad departamentas tapo pagrindiniu LŽSC dalininku ir dės visas pastangas, kad ši įstaiga pradėtų naują veiklos etapą, nes iki šiol nebuvo išnaudojamos esamos galimybės. „Mes norėtume pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su savivaldybe, taip pat sudaryti bendrą darbo grupę ir parengti programą, kad prasidėtų konkretūs veiksmai. Aš netikiu, kad šio tikrai unikalaus objekto veiklos negalima suaktyvinti. Tam būtina ne tik ūkinė bazė, bet ir veiklos strategija, reklama, viešinimas, kad žmonės čia atvažiuotų ilsėtis su šeimomis ir žiemą, ir vasarą“, – sakė E. Urbanavičius. 

LŽSC direktorius B. Cicėnas sakė, kad jo vadovaujama įstaiga išgyveno įvairių laikotarpių, tačiau šiandien ji dirba ir teikia paslaugas. Ši žiema pasitikta su didelėmis skolomis, kurias dabar stengiamasi atiduoti. Nors jis pats sulaukia nemažai neigiamų vertinimų ir replikų, tačiau sako, kad neturint finansavimo ir trūkstant darbuotojų, galima tik šiaip ne taip išgyventi: „Mane vadina stagnatoriumi, bet ką gali padaryti, kai neturi įrankių…“ Direktorius už rūpestį ir palaikymą dėkojo departamentui ir savivaldybei bei patikino, kad LŽSC – tai viso jo gyvenimo kūrinys, todėl jis labai išgyvena dėl įstaigos ateities. Čia atlikti labai dideli statybos darbai, tačiau liko ir daugybė trūkumų, kuriuos būtina ištaisyti. Pokalbio metu daug dėmesio skirta šaudyklai, kuri neatitinka tokiam objektui keliamų reikalavimų ir svarbiausia – nėra užtikrintas saugumas. Direktorius dar minėjo, kad nesutvarkyta riedučių trasa,  neįrengta treniruoklių salė, labai reikia ir retrako lygumos trasoms paruošti.

B. Cicėnas pasakojo apie savo ir departamento atstovų kelionę į Latviją, kur jie aplankė kelis slidinėjimo centrus. „Sklinda kalbos, kad ten pigiau, patraukliau, paslaugos aukštesnio lygio. Tačiau stebuklų nebūna. Latvijos slidinėjimo centrai yra dotuojami valstybės, todėl ir rezultatai kiti“, – sakė direktorius. Jam pritarė ir draugijos „Žalgiris“ vadovas A. Vasiliauskas, labai entuziastingai kalbėjęs apie LŽSC, kuris turi tapti žiemos sporto šaukliu. Tokios svarbos objektas negali būti paliktas be globos ir be priežiūros. A. Vasiliauskas pasidalijo įspūdžiais iš apsilankymo Vilniaus slidinėjimo centre, kuris dirba iki 23 val., nestokoja lankytojų, turi 7 keltuvus, trasas ruošia 4 retrakai ir dirba užtektinai žmonių. Tačiau, kaip minėta, Vilnius neturi tokios nuostabios gamtos. Ir apskritai, kuriame  dar slidinėjimo centre šalia kalnų yra ir ežeras…

Susitikimo pabaigoje, visiems išsakius savo nuomonę, sutarta apmąstyti bendradarbiavimo galimybes ir Lietuvos žiemos sporto centro ateities viziją. Taip pat išsiaiškinti šaudyklos saugumo užtikrinimo klausimus, numatyti būtinus atlikti darbus ir po kurio laiko vėl susitikti pokalbiui.

Autorės nuotr.