Dar praėjusių metų pabaigoje rašėme, kad Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas vienu iš veiklos prioritetų iškėlė nuotekų tvarkymo kontrolę departamento teritorijoje ir tuo tikslu praėjusį rudenį Ignalinos aplinkosaugininkai kartu su rajone nuotekas tvarkančia įmone „Ignalinos vanduo“ tikrino, kaip nuotekas tvarko tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Patikros rezultatus jau aptarėme praėjusiais metais, tačiau šiemet jau norime pasidžiaugti pirmaisiais rezultatais. UAB „Ignalinos vanduo“ Valento ŠIMONIO teigimu, bendras aplinkosaugininkų, vandentiekio ir žiniasklaidos darbas davė puikių, skaičiais išreikštų rezultatų, kurie liudija apie didėjantį mūsų rajono gyventojų sąmoningumą.
Džiuginantys skaičiai
„Kaip jau ne kartą rašėte, rajone pagal specialų planą buvo nutiestos fekalinės kanalizacijos linijos ir sudaryta galimybė didelei daliai rajono gyventojų naudotis tvarkingomis nuotekų sistemomis, kurias mes prižiūrime. Dar praėjusiais metais mūsų darbuotojams sudarius inventorizaciją, paaiškėjo, kad šiomis paslaugomis naudojosi vos 60 proc. gyventojų, turinčių galimybę tai daryti. Visi kiti nuotekas tvarkė bet kaip. Kadangi pagal įstatymą (Nr. XII-939) nuo 2014 06 12 už geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kontrolę atsakingi aplinkosaugininkai, jie ir ėmėsi iniciatyvos. Drauge su mūsų vyr. inžinieriumi Rimu Adomėnu jie aplankė 5 rajono gyvenvietes: N. Daugėliškį, Rimšę, Dūkštą, Vidiškes ir Kaniūkus. Patikrinimo metu tiek Ignalinos aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, tiek mūsų darbuotojas R. Adomėnas labai daug kalbėjosi su gyventojais, aiškino jiems nuotekų tvarkymo taisykles, aiškinosi nesijungimo priežastis ir t. t. Visa tai labai konkrečiai ir smulkiai aprašėte spaudoje. Šiandien noriu pasidžiaugti šio darbo vaisiais – šios dienos duomenimis, per kelis mėnesius ženkliai padaugėjo žmonių, prisijungusių prie centrinės fekalinės kanalizacijos linijos. Jų skaičius nuo 60 proc. šoktelėjo iki 71 proc.“, – sako V. Šimonis.
Aplinkosaugininkų priminimas
Tai išties gera žinia, tačiau dar tebėra 30 proc. gyventojų, kurie nuotekas tvarko savo nuožiūra. Žinoma, 100 proc. nėra siekiamybė, juolab, kad yra gyventojų, kurie tiesiog pavyzdingai tvarko nuotekas, įsirengę savo namų ūkyje valymo įrenginius arba iš tvarkingai prižiūrimų septikų išveža susikaupusias nuotekas į UAB „Ignalinos vanduo“ valymo įrenginius.
Kalbant apie nuotekų tvarkymą, derėtų priminti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūros vedėjo Viktoro KSENZOVO pastebėjimus. „Kiekvieno namų ūkio rezervuarai privalo būti sandarūs ir tvarkingi, uždari, kad į juos nepatektų gruntiniai vandenys ir nuotekų perteklius neištekėtų į aplinką. Dauguma žmonių turi šachtinius šulinius, kurių užterštumas gana didelis. Viena to priežasčių – į aplinką patekusių nuotekų migracija giluminėmis srovėmis. Kalbant paprasčiau, į žemę susigėrusios nuotekos teršia geriamąjį vandenį.
Rajono savivaldybė yra patvirtinusi „Ignalinos rajono, miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros bei statinių tinkamos priežiūros taisykles“. Šių taisyklių 5 skyrius reglamentuoja „Geriamojo vandens tiekimo, naudojimo ir nuotekų tvarkymo reikalavimus“, o 29 punktas skelbia, kad pastatų savininkai, kurie nėra prisijungę prie veikiančios centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir neturi įsirengę nuotekų valymo įrengimų, privalo savo pastatų nuotekų išvadą prijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Šio skyriaus 30.1 punktas skelbia, kad pastato savininkas privalo turėti dokumentus (sutartį ir (ar) apmokėjimo už nuotekų išvežimą dokumentus per 6 mėn. ir kt.), įrodančius, kad nuotekos iš jų kaupimo rezervuarų (buitinių nuotekų surinkimo šulinių, nuotekų išsėmimo duobių) ir septikų yra išvežtos bei perduotos valyti nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei.
Nuotekas paimti gali tik nuotekų vežėjai. Rajone tai – Ignalinos vanduo (vandentiekis), SĮ „Kompata“ ir UAB „Ignalinos butų ūkis“. Tačiau net ir tas pats Butų ūkis ar Kompata yra pasirašę sutartį su vandentiekiu – vienintele įmone, rajone tvarkančia nuotekas, ir laikosi griežtų jų nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų“, – sakė V. Ksenzovas.
Įkainiai ir tvarka
V. Šimonio teigimu, visa reikalinga informacija gyventojams apie teikiamas paslaugas yra interneto svetainėje. „Noriu patikslinti, kad išvežant nuotekas, mokama už mašiną (3,5 kubo – maža, didelės – 5 ir 8 kubų), nežiūrint į tai, kiek joje prisiurbta nuotekų ir kokį atstumą tenka nuvažiuoti mašinai. Atstumas neturi įtakos kainai. Nuotekų kubą išvežti kainuoja 6,63 euro. Tad kviečiant mažą „srutovežį“ reikia mokėti stabilią kainą – 23.21 euro. Tokias kainas nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Išsikviesti nuotekų išvežimą galima Avarinės tarnybos telefonu 8 615 30086 arba (8 386) 52130. Žinoma, nereikia laukti paskutinės minutės, kol prisipildys rezervuarai, matant, kad jie jau artipilniai, reikia iš anksto, prieš savaitę ar dvi susisiekti su mumis ir jokių problemų nebus.
Išvežimo sąlygos nėra sudėtingos. Susitarus dėl paslaugos, tereikia pasiruošti pinigus ir laukti srutovežio. Vairuotojas iškart pateiks jums mokėjimo kvitą (melsvos spalvos dokumentas), kuriame bus visa informacija ir kuris bus įrodymas aplinkosaugininkams, kada ir kur jūs pridavėte savo namų ūkio nuotekas. Jei pinigų susimokėti tuo metu neturite, bet esate su UAB „Ignalinos vanduo“ sudaręs Geriamojo vandens tiekimo sutartį, jums mokėjimas bus priskaičiuotas prie sąskaitos už vandenį, skiltyje „Nuotekų tvarkymas“ ir už nuotekų išvežimą atsiskaitysite mokėdami už vandenį. Jei neturite grynųjų pinigų ir nesate mūsų klientas, nuotekos nebus paimamos iš jūsų namų. Kodėl tokia tvarka? Turime begalę atvejų, kada išvežę nuotekas negalime susigrąžinti pinigų už paslaugas. Gyventojai ginasi nieko neprisimenantys. Tačiau mūsų registracijos žurnale aiškiai surašyti kelių metų duomenys, kur atsispindi, kas ir kada užsakė paslaugą, kas ir kada ją suteikė“, – paaiškino V. Šimonis.
Svarbus pasikeitimas
Pasak V. Šimonio, svarbu priminti gyventojams ir dar kai kuriuos pasikeitimus pagal tą patį LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, galiojantį nuo 2014 m.
„6 str. Aplinkos ministerijos kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje skelbia, jog Aplinkos ministerija: …9) tvirtina Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašą; 10) tvirtina Gręžinių geriamajam vandeniui tiekti projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašą.
Tad savo namų ūkiuose neturintys, bet norintys įsirengti geriamojo vandens gręžinius ar nuotekų kaupimo rezervuarus, turi derinti viską su savivaldybės architektais. Jiems išdavus leidimą (jei toks šiems darbam reikalingas), ir klientui pageidaujant, mes galime padėti įrengti nuotekų valymo sistemą“, – teigia V. Šimonis.
DĖMESIO!
Už pažeidimus, netinkamai tvarkant nuotekas, Administracinių nusižengimų kodeksas (įsigaliojo nuo 2017-01-01) užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų. Jei bus nustatyta, kad nuotekų išleista į aplinką, t. y. padaryta žala gamtai, tai prisideda ir žala gamtai, kuri skaičiuojama nuo 150 eurų ir gali būti suskaičiuota priklausomai kiek nuotekų pateko į aplinką.
Informuojame žmones iš anksto, kad šiais metais vėl bus tikrinama, kaip gyventojai, neprisijungę prie centralizuotų nuotekų sistemų, jas tvarko, ar visi turi išvežimą įrodančius dokumentus. Radus pažeidimų, jau bus skiriamos ir baudos.
Pabaigai
Kas žino, gal jau labai greitai ateis diena, kai nepigiai kainuojančios nuotekos taps tikru lobiu. Iš valymo įrenginių surinktos atliekos dabar kai kuriose labiau išsivysčiusiose šalyse yra deginamos ir iš jų gaunamas aukštos prabos auksas. Mokslininkai ieško būdų, kaip iš tirštos konsistencijos nuotekų ekologiškesniu būdu išgauti auksą. Jau dabar iš vieno savivarčio dvokiančios masės gaunama aukso, kurio pakanka pagaminti masyvų aukso žiedą.
Autorės nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!