Skip to content

Kremliaus tarnystėje

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Retkarčiais tai vienas, tai kitas veikėjas ar ir kokie kultūros namai apkaltinami tarnyste Kremliui. Smūgis būna neatremiamas: jeigu jau apkaltini susidėjus su priešu, daug įrodymų nereikia, užtenka gandų ar pasakojimų iš ketvirtų lūpų. Tai kas, kad po kiek laiko tai būna paneigiama. Paneigimų paprastai niekas nepastebi, o kaltinimus prisimena.

Tai va, praėjusį savaitgalį per valstybinę Lietuvos televiziją pažiūrėjau dvi laidas: „Duokim garo!“ ir „Eurovizija 2017“. Palyginti šias laidas panorau, nuolat girdėdama visokių kultūros specialistų (gal reikėtų kabutėse rašyti, bet tiek to) pasišaipymus iš blogiausios LTV laidos „Duokim garo!“ ir pagyras jauniems (ir gerokai nuvalkiotiems ir nusivalkiojusiems) mūsų „talentams“. Ir, manau, galų gale supratau, kur čia šuva pakastas.

„Duokim garo!“ – laida, kurioje grojama lietuviška muzika, ir dainų žodžiai skamba lietuviškai. Galbūt ta muzika, tos dainos šiais laikais atrodo senstelėjusios. Bet nejaugi tai vienintelė priežastis, dėl kurios ši laida nepatinka didiesiems žinovams?

Atrankoje į „Euroviziją“ skamba anglų kalba. Tai yra puiku, sako žinovai. Ir muzika čia šiuolaikiška, daugiausia, žinoma, nelietuviška, nes lietuvių kompozitoriai nežino, nesupranta, kokios muzikos reikia Europai.

Bala nematė tos muzikos. Svarbiausia žodžiai. Apie ką dainuojama – geriau tegul tauta nesupranta. Dar pernai „Eurovizijos“ atrankoje vedėjai bent keliais žodžiais pasakydavo, apie ką daina. Dabar ir šito nebeliko.

Reikalaujama, kad per televiziją rodomi filmai būtų jei ne dubliuojami, tai bent titruojami. Kai per televiziją dainos skamba angliškai – jokių titrų ekrane nepamatysi.

O Lietuvos radijas ką transliuoja? Nuo ryto iki vakaro tik užsienietiška muzika – kiek minučių skiriama lietuviškoms dainoms? Baigiasi laida apie lietuvišką kaimą – skamba angliška daina. Diktorius papasakoja apie nelaimes Lietuvos keliuose – po to mes irgi linksminami angliškai.

Anksčiau mes buvome rusinami. Ar galima tą rusinimą palyginti su dabartiniu nutautinimu, su įkyriu, nuo ryto iki vakaro ir paskui dar iki ryto, svetimos kultūros brukimu? Juk dar yra prisimenančių, kokią muziką gūdžiausiais sovietmečio laikais grojo Lietuvos radijas, kokia kalba daugiausia per jį būdavo dainuojama? O dabar?

Sakyčiau, kad šitokiu būdu Lietuvos žiniasklaida sėkmingai purena dirvą emigracijai. Pirmiausia reikia išugdyti neapykantą savajai kultūrai. Klausaisi lietuviškos muzikos, lietuviškų dainų? Esi neišsilavinęs. Nemoki angliškai? O ką darysi, nuvažiavęs į kokią Angliją? Juk ten žmonės kitų kalbų nemoka, tik savo gimtąją.

Mūsų emigrantai dažniausiai tik išvažiavę sužino, kad nei Vokietijoje, nei Prancūzijoje, nei kurioje kitoje šalyje absoliuti dauguma žmonių angliškai nekalba. Kiekvienoje šalyje žmonėms ne gėda kalbėti savo šalies kalba. Lietuvoje visi turi mokėti angliškai.

Užtat vis prasčiau kalbama ir rašoma lietuviškai. „Prie ko čia“, vienos artistės mėgstamas „turėjau gerą laiką“, tarsi šunų lojimas „vau“, net iš aukščiausių politikų (nors kodėl tuo reikėtų stebėtis?) lūpų skambantis „senjorai“. O kas „neša už tai atsakomybę“?

Tik lietuviai dar kažkodėl neįprato, ką nors ant kojos užsimetę, sakyti „O, ne!“, kaip anglai reklamose.

Pažiūrėjęs mūsų televizijas ir pasiklausęs radijų, sužinai, kad gyvenimas Lietuvoje – tai vien nelaimės, skurdas, bėdos, kurias kai kam dar pasiseka parduoti, ir taip 24 valandas. Užtat tau papasakos, kaip emigrantams pavyko prasimušti užsienyje, kokį verslą jie ten pradėjo, kokius namus pasistatė. Ten nuostabu. Čia – pragaras.

Ką turi padaryti Lietuvos gyventojas? Išmokti angliškai ir emigruoti. Čia jam padės televizija ir radijas – ir angliškai pamokys, ir papasakos, kur ir kaip geriau įsikurti. O Lietuva tuščia neliks, Briuselio nurodymu ir palaiminimu tolimajame Europos Sąjungos kolchozo pakraštyje ras naują tėvynę atvykėliai iš svetimų kraštų.

Ar gali būti geresnė tarnystė Kremliui, negu šitoks Lietuvos nutautinimas, stūmimas į susinaikinimą? 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!